BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ORGANINĖS IR FUNKCINĖS VISCERALINIO ORGANO LIGOS

2012-01-08 parašė neurologija

ORGANINĖS (SOMATINĖS) IR FUNKCINĖS (VEGETONEUROLOGINĖS) VISCERALINIO ORGANO LIGOS

Praktikos gydytojai ligas skirsto į: organines (somatines)- kai pažeista organo struktūra ir atliekama funkcija, bei funkcines (vegetoneurologines),- kai yra organo veiklos (funkcijos) sutrikimas, tuo tarpu jokių organo struktūrinių pažeidimų nėra.
Dabartiniu laikotarpiu ligų diagnostikos priemonės tiek ištobulėjo, kad nustatyti organinę ligą tapo visai nesunku. Vadinamą „funkcinę” visceralinio organo ligą vieni medikai traktuoja liga, mažiau pavojinga negu organinė, kiti- traktuoja, kad tai ne liga, o tik paciento „apsimetimas” ligoniu.

KIEKVIENOS ŪMIOS IR LĖTINĖS VISCERALINIO ORGANO LIGOS ATVEJU VYKSTA LYGIAGRETŪS VEGETACINĖS NERVŲ SISTEMOS POKYČIAI.

ŪMI VISCERALINIO ORGANO LIGA

Kiekvienos ūmios ligos pradžioje atsiranda tokie patys, vadinami „bendri” t.y. vienodi kiekvienai ligai simptomai.

  • Pakyla vidinė kūno temperatūra. Imuninės sistemos ląstelė- makrofagas išskiria biologiškai aktyvią medžiagą pirogeną. (1 pav.) Hipotalame yra pirogeno receptorius, prijungiantis pirogeną. Hipotalamas suaktyvina organus, skatina pagaminti didelį kiekį šilumos patogenui sunaikinti. Tačiau tik kepenys sugeba pagaminti didesnį kiekį vidinės šilumos. Atsiranda „šaltkrėtis”. Paveikus hipotalamui skersaruožiai raumenys naudoja didelį energijos (ATF) kiekį, tačiau jokio judesio neatlieka. Kartais pacientas junta viso kūno raumenų virpesius, „kalena dantimis”. To priežastis yra nugaros smegenų priekinių ragų judinamųjų gama neuronų suaktyvinimas. Skersaruožiuose raumenyse šią funkciją greičiausiai atlieka nesenai atrastos skersaruožių raumenų mažos satelitinės ląstelės. Galvoti, kad judesį ir „šaltkrėtį” kartu atlieka tie patys skersaruožiai raumenys, žinant kaip logiškai smegenys suderina organų funkcijas, tiesiog neįmanoma.
  • Hipotalamui suaktyvėjus, smegenų kamieno tinklinio darinio neuronų branduolys, žydrioji vieta (locus coeruleus) pradeda gaminti papildomą kiekį noradrenalino (NA). Pacientui nustatoma širdies chrono-, ino- bei lusitropinės veiklos suaktyvėjimas. Dažniau ir giliau kvėpuoja, kūną išpila prakaitas. Suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema įjungia visus imuninės sistemos organus, kaulų čiulpus, čiobrialiaukę, blužnį, limfmazgius, taip pat ir imuniniame procese dalyvaujančias ląsteles. Kitos makrofago gaminamos biologiškai aktyvios medžiagos, fibronektinas, lizocinas, γ- interferonas (γ-JNF) yra skirti patogenui naikinti

1. pav. Makrofagas

  • Makrofagas, naikina patogeną. Kai jam patogeno sunaikinti nepavyksta, makrofagas išskiria citokiną, interleukiną-1 (IL-1) sinchroniškai veikiantį net keturiose skirtingose srityse:
    • paveikia hipotalamą ir jame suaktyvina interleukinų 2, 4, 6 (IL-2, IL-4, IL-6) bei alfa- tumoro nekrozės faktoriaus (α- TNF) receptoriai. Šių citokinų pagalba vegetacinė nervų sistema įvertina ir net gali keisti, susilpninti, suaktyvinti imuninio atsako reakciją. Vėlesnei imuninio atsako reakcijai simpatinės nervų sistemos veikimas nereikalingas. Procesą valdo citokinai, hormonai, neuropeptidai, neurotransmiteriai,
    • • makrofago išskirtas IL-1 įjungia imuninės sistemos ląsteles: T- limfocitus, kurie gamina citokinus bei B- limfocitus. Šie gamina antikūnus,
    • IL-1 receptorius turi visi paravertebralinio simpatinio kamieno (truncus sympathicus) simpatiniai paravertebraliniai mazgai. Bet prie mazgo receptoriaus prisijungus IL-1 gaminami ne citokinai, bet neuropeptidas arba medžiaga P (NP). NP veikimas dvejopas. Pirmasis- viso kūno audinių organų skausmo interoreceptorių sudirginimas. Todėl kiekvienos ūmios ligos pradžioje atsiranda viso kūno skausmai. Skauda net plaukus. Antrasis NP veikimas- flogistinis, jis vienas gali sukelti neurogeninį uždegimą,
    • IL-1 paveikus kepenis pradedamas gaminti C reaktyvinis baltymas. Jo atsiradimas kraujyje būdingas kiekvieno uždegimo atveju.

1 pav. matome, kad makrofago veikimą, per aferentinius recetorius, gali aktyvinti / slopinti arba kitaip modifikuoti net 11 biologiškai aktyvių medžiagų. Taip uždegiminė reakcija moduliuojama.
Kiekvieno ūmaus uždegimo atveju dėl hipotalamo dirginimo paveikiamos endokrininės liaukos, per vertikalias hipotalamo- hipofizės- endokrininės (antinksčių, skydliaukės, preskydinės) ir lytines liaukos ašis, hormonų išskyrimas didėja / mažėja, priklausomai nuo hipotalame išskirto liberino (aktyvina), statino (slopina) kiekio. Ūmios visceralinio organo uždegiminės ligos atveju vegetacinės nervų sistemos neuronų, laidų, mazgų ir centrų veiklos pakitimus, taip pat sinapsėse neurotransmiterių (NT) ir neuropeptidų (NP) išskyrimą, suprantame, kad tai yra organizmo kovos su patogenu gynybos planas. Persirgus liga, šis planas „įregistruojamas” į ilgalaikę atmintį. Antrą kartą tam pačiam patogenui paveikus pagal šį planą, patogenas greitai sunaikinamas. Ligos nebūna. Toks pats procesas būna ir skiepijantis nuo ligos. Vakcina, tai organizmo gynybos plano imuninis ir VNS atsakas į įregistruotą ilgalaikę atmintį.
Vaikams, ypač kūdikiams, ūmios ligos atveju gali ištikti epilepsijos priepuolis. Tačiau tai jokiu būdu nerodo, kad vaikas serga smegenų liga. Tai yra tiesiog nesubrendusių smegenų antiepilepsinės (smegenys pačios save ir gydo) sistemos silpnumas. Ir gydyti vaiką reikia ne skiriant jam prieštraukulinį gydymą, o kaip ir visais ūmios ligos atvejais- paracetamolį.

ŪMAUS MIOKARDO INFARKTO (MI) SKAUSMO ATSIRADIMO PATOGENEZĖ

Visi sutiks, kad šiuo metu kardiologų bei kardiochirurgų darbo dėka geriausiai iš visų visceralinių organų ištirta paciento širdis, jos kardiomiocitai, pravedamoji sistema, sinusinis ir atrioventrikulinis mazgai, vainikinės kraujagyslės ir kiti audiniai. Tačiau netiriama vegetacinės nervų sistemos veikla, kurios uždavinys savireguliacinio grįžtamo ryšio refleksu (SRGR) kompensuoti sutrikusią veiklą, atstatant būtiną energijos kiekį.

ŠIRDIES SKAUSMO POBŪDIS MI ATVEJU

Pats pirmasis miokardo infarkto (MI) simptomas yra skausmas, kuris juntamas ne tik širdyje, bet ir kairėje krūtinės pusėje, petyje, kakle, apatiniame žandikaulyje. Skausmo pobūdį pacientas nusako gerai, tačiau tikslią lokalizaciją nusakyti yra sunkiau. Gydytojas į skausmą dažnai net nekreipia dėmesio. Ir teisingai. Juk MI šiandieninėmis medicinos tyrimų technologijomis nustatyti nesunku. Gal didesnį dėmesį sukelia beskausmis infarktas. Tai yra beskausmės žmogaus ligos lokalus sindromas. Tokiam žmogui prie širdies skausmą juntančių mu-, delta-, kappa skausmo receptorių prisijungia skausmą slopinantys opioidiniai neuropeptidai: endorfinas, enkefalinas, dinorfinas. Suleidus pacientui naloksono, kuris nustumia nuo skausmo receptorių opioidinius neuropeptidus, prie skausmo receptorių jungiasi skausmą aktyvinantis neuropeptidas (arba medžiaga P).
Identiškas MI širdies skausmas atsiranda dirginant simpatinį neuroną mazguose.

MIOKARDO INFARKTO (MI) SKAUSMĄ FORMUOJANČIOS SMEGENŲ- NERVŲ STRUKTŪROS

Širdies skausmą juntantieji mu-, delta-, kappa skausmo receptoriai (jie kartu yra ir chemo- arba metabo- interoreceptoriai) reaguoja, kai širdies raumenyse trūksta deguonies (pCO2 padidėja). Kiek mažiau jie padirginami kai audiniuose trūksta maisto ir energetinių medžiagų, ląstelėse - acidozė ( pH mažiau negu 7,3-7,4). Juntamasis simpatinis nervas šią informaciją iš interoreceptorių perduoda artimiausiam vegetaciniam, vadinamam intrakardialiniam (vegetaciniam) mazgui (pav. 2). Mazge yra ir parasimpatinis neuronas, kuris pajunta širdies ir kraujagyslių lygiųjų raumenų veiklą, surinkdamas aferentaciją iš mechano- intereo- recetorių. Sinapsėje išskiriamas acetilcholinas, o membranų receptoriai yra M- cholinerginiai. Taip pat yra simpatinis neuronas, sinapsėje išskiriamas noradrenalinas (NA), iš jo metabolizuojantis pagaminamas adrenalinas (A). Sinapsės receptoriai ir širdyje, ir vainikinėse arterijose - - adrenerginiai. Suaktyvinamas širdies chrono-, ino-, lusitropinis veikimas, išplečiami koronarai. Kai intrakardialinio mazgo simpatinio neurono savireguliacinis grįžtamo ryšio refleksas (SRGR) nepajėgia koreguoti veiklos, juntamasis simpatinis nervas nervinį impulsą perduoda aukštesniam žvaigždės mazgui (jis pre- ir paravertebralinis). Jis dar inervuoja plaučių viršutinę sritį bei skrandį.
Žvaigždės mazge yra simpatinis ir parasimpatinis neuronai. Iš jo išėjęs simpatinis nervas, nešantis skausmo ir chemo - receptorių informaciją, pasidalina į 2 dalis.

  • Viena dalis perduodama į nugaros smegenų T1-T3 segmentų užpakalinių šaknelių mazgus, kuriuose yra ne tik simpatinio nervo (iš chemo- ir skausmo interoreceptorių), bet ir somatinio nervo (iš odos dermatomo) neuronai. Šis mazgas dar vadinamas spinaliniu. Toliau informacija praeina užpakalinį T1-T3 ragą, įeina į to paties segmento šoninį ragą, kuriame yra preganglinis simpatinis neuronas. Jis gamina ne NA, bet acetilcholiną. Sinapsėse yra N-cholinerginiai receptoriai.
  • Antroji dalis - eina su klajokliu nervu (n. vagus) į pailgųjų smegenų vienišojo pluoštelio branduolį. Klajoklis nervas yra parasimpatinis, prasideda iš širdies mechanoreceptorių. Jis širdyje junta širdies raumenų susitraukinėjimą / atsipalaidavimą.

2. pav Skausmo patogenezė miokardo infarkto atveju

2. pav Skausmo patogenezė miokardo infarkto atveju

Užpakaliniame nugaros smegenų rage yra skausmo « vartai ». Pro juos praeidamas somatinis nervas padirgina opioidus (enkefaliną) gaminančius neuronus. Enkefalinas uždaro « vartus ». Skausmas laikinai nutrūksta. Praeidami pro užpakalinį ragą simpatiniai skausmo nervai aktyvina neuropeptidą P, skausmas nemažėja,

PAILGŲJŲ SMEGENŲ VIENIŠOJO PLUOŠTELIO BRANDUOLYS

Vienišojo pluoštelio branduolys (VPB) yra pieštuko formos pailgosiose smegenyse. Tai vadinamas gyvybės centras. Per klajoklį nervą atnešama visų visceralinių organų mechanoreceptorių informacija. Apatinėje dalyje yra skonio aferentacija, sujungta su vėmimo centru. Dėl to žmogus užvalgęs kenksmingo maisto, jį išvemia. Toliau į viršų jo informacija sluoksniuojama taip: plaučių, arterinio kraujospūdžio, širdies ir aukščiausia- virškinimo sistemos organų veikla.
VPB reaguoja į šią visceralinių organų, ateinančių iš visų mechano- ir dalinai iš skausmo receptorių, aferentaciją:

  • labai stiprų parasimpatinio nervo ( klajoklio nervo) mechano receptorių sudirginimą (plyšusi skrandžio opa, plaučių embolija, miokardo infarktas),
  • staigų, masyvų viso kūno skausmo receptrorių sudirginimą (avarija !),
  • informaciją, ateinančią iš aortos lanko, miego ančių bei kairės vainikinės arterijos arterinį kraujospūdį matuojančių vadinamų baro receptorių,
  • informaciją, ateinančią iš aortos lanko (glomus aorticum) bei miego ančių (glomus caroticum), chemo- arba metabo- receptorių. Taip įvertinamas deguonies ir maisto, energetinių medžiagų kiekis kraujyje, dubliuojama simpatinių mazgų neuronų, juntančių šias funkcijas organuose, veikla.

Tai rodo, kaip stipriai VNS kontroliuoja viso kūno audinių, organų, sistemų, taip pat kraujagyslių energetika. VPB gali visceralinių organų (širdis, plaučiai, virškinimo sistema) veiklą suaktyvinti / slopinti.
MI atveju, dėl staigaus VPB padirginimo, gali atsirasti klinikinė mirtis. Staiga atjungiama smegenų naujoji žievė (sąmonė) bei limbinė sistema (pasąmonė), motorinė žievė. Dėl to žmogus krenta žemėn, išnyksta širdies veikla bei kvėpavimas, neišmatuojamas AKS. Per pirmąsias sekundes būtina atlikti dirbtiną kvėpavimą bei širdies smūgiavimą.
Tokie priepuoliai, trunką kelias sekundes, vadinami syncope. Jie dažni vaikų amžiuje bei senesniems žmonėms, serganties ateroskleroze. Labai retai sveikam asmeniui gali įvykti staigi mirtis. Kažkokia gamtos klaida?

LIMBINĖ SISTEMA IR HIPOTALAMAS MI SKAUSMO ATVEJU

Širdies skausmą pravedantys laidai kyla smegenų kamienu, pro gumburą nueina į hipotalamą ir emocinį smegenų (migdolinis kūnas) „baimės” centrą. Iš jo- į nedominuojančios smegenų hemisferos (dešiniarankiu-dešinė) naująją žievę (sąmonę). Taip atsiranda ne tik skausmo pojūtis, bet ir jį lydinti emocija- išgąstis, nerimas, baimė.
Hipotalamas įjungia žmogaus gyvybę saugančius SRGR refleksus:

  • išskiriamas didelis kiekis vazopresino, staiga susitraukia visos kūno kraujagyslės. Kūno oda ir gleivinės išblykšta lyg lavono. Kraujas sustumiamas į dešinį prieširdį, kuriame yra intrakardialinis (vegetacinis) mazgas. Suaktyvinama periferinė ir centrinė VNS,
  • suaktyvinamas kamieno noradrenaliną gaminančių neuronų branduolys, žydrioji vieta (locus coeruleus). Galvos ir nugaros smegenyse atsiranda papildomas kiekis NA (adrenaliną gaminančių neuronų branduolių galvos smegenyse nerasta). Galvos smegenyse NA nesijungia prie periferinio, gaminamo simpatinuose mazguose, nes neleidžia hematoencefalinis barjeras,
  • vazopresinas kartu su NA suaktyvina hipotalamo kortikoliberino branduolį. Įjungiama vertikali ašis: hipotalamas (kortikoliberinas)- hipofizė (ARTH)- antinksčiai (prednizoloni). Šiam veikiant į smegeninę antinksčių dalį, pagaminamas NA ir A. A. pagaminama net 20 kartų daugiau negu normoje. NA stipriau negu A veikia kraujagysles, jo daugiau sunaudojama kilus emocijai. A. stipriau nei NA veikia visceralinius organus. Populiariojoje literatūroje sakoma, kad asmuo norintis atlikti rizikingą užduotį ir taip padidinti A kiekį organizme- tai tik iš dalies tiesa, nes padidėja ir NA. Išcentrinė hipotalamo SRGR reflekso eferentacija eina vegetaciniais laidais iki nugaros smegenų TE segmento šoninio rago (segmentinio simatinio centro) ir preganglinis jo neuronas inervuoja antinksčius. Tai antras atsarginis antinksčių suaktyvinimo būdas.

LĖTINĖ VISCERALINIO ORGANO LIGA

Visi medikai žino, kad bet kurio organo lėtinė liga prasideda ir ilgą laiką (net kelis metus) progresuoja asmeniui jos nejuntant. Tai asimptominė ligos fazė. To priežastis yra mūsų vegetacinės nervų sistemos (VNS) rūpinimasis kūno audinių, organo, sistemų energetika ir aprūpinimu maisto medžiagomis. Atsiradus jų stokai, pCO2 ir pH receptoriai padirgina simpatinę nervų sistemą (SNS). SNS SRGR būdu kompensuoja suaktyvindama kraujotaką. Paeiliui aktyvinamas vis aukštesnis SNS mazgas (intraorgano, pre-, paravertebralinis, spinalinis). Paskutinė “kompensavimo stotelė” yra hipotalamas. Kai ir jis neįstengia kompensuoti, anksčiau nei išryškėja sergančio organo liga, atsiranda vegetodistonija (anglų kalba- somatoforminė autonominė distonija), kuriai būdinga: fizinio ir protinio darbingumo mažėjimas, miego sutrikimas, pablogėjusi savijauta ir nuotaika, įvairiose kūno srityse skausmas. Vegetacinis diskomfortas - nepastovūs, pasikartojantys įvairių visceralinių organų veiklos pakitimai. 3-4 pacientų būna panikos - vegetacinės atakos, tai- baimė arba nerimas ir širdies, kvėpavimo dažnio, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, išmuša karštas prakaitas.

SVEIKAS? LIGONIS?

Sveikas žmogus visceralinių organų veiklos sutrikimų nejunta, nes jie vyksta SRGR būdu. Pajuntame norą šlapintis, tuštintis. Tai dėl to, kad kartu veikia ir somatinė nervų sistema. Individas gali keisti kvėpavimo dažnį, nes kvėpavimą tvarko ir somatinė nervų sistema. Troškulys, alkis- sotumas, lytinė veikla turi reguliuojančius centrus ne tik vegetacinėje nervų sistemoje, bet ir pasąmonės emocinėje srityje. Pastarieji neuronai įjungia naujosios žievės (sąmonės) neuronus. Atsiradus organo veiklos sutrikimui, nesant organinio pažeidimo, būtinas vegetoneurologinis ištyrimas.

VEGETONEUROLOGINIŲ LIGŲ KLASIFIKACIJA IR DAŽNIS

CENTRINĖS VEGETACINĖS NERVŲ SISTEMOS (VNS) LIGOS.
1. vegetodistonija būna 1/3 lėtinėmis ligomis sergančiųjų. Priežastis: patogeno pažeidimas arba neurotransmiterių kiekio bei santykio hipotalame bei limbinėje sistemoje pakitimas. Pastaruoju atveju rašome- neurozė,
2. vegetacinė būsena (coma), kai atjungiama naujoji žievė (sąmonė) bei limbinė sistema (pasąmonė). Funkcionuoja tik centrinė ir periferinė VNS,
3. centrinės vegetacinės nervų sistemos ligos, kai kartu atsiranda intraorgano vegetacinio mazgo pažeidimo reiškiniai, vadinamos psichosomatinėmis ligomis. Jos klasifikuojamos pagal dominuojantį periferinės VNS pažeidimus. Išskiriamos šios ligos formos:

  • Hipertoninė arba hipertensinė psichosomatinė liga,
  • Hipotoninė arba hipotenzinė psichosomatinė iga,
  • Opaligė, psichosomatinė liga,
  • Dirglus skrandis,
  • Kolitas, dirgli plonžarnė arba storžarnė,
  • Dirgli šlapimo pūslė,
  • Koronarinė liga, psichosomatinė liga,
  • Artritas, psichosomatinė liga,
  • Cukrinis diabetas, psichosomatinė liga,
  • Dermatozė, psichosomatinė liga,
  • Menjero liga,
  • Migrena.

Maskvos Vegetoneurologijos instituto profesorius A. M. Veinas psichosomatines ligas siūlo vadinti tiksliau ne psichosomatine liga, o limbikoencefalopatija, hipotalamopatija, retikuloencefalopatija, tai yra nurodant pažeidimo topiką.
PERIFERINĖS VEGETACINĖS NERVŲ SISTEMOS LIGOS

  • cholinerginė polineuropatija arba disautonomija,
  • adrenerginė polineuropatija arba disautonomija,
  • dystrophia sympatica reflexogenes (būna 5% pacientų po plaštakos arba pėdos kaulų lūžių),
  • prevertebralinė simpatogangliopatija,
  • paravertebralinė simpatogangliopatija,

REMITUOJANČIOS VEGETONEUROLOGINĖS LIGOS:

  • lokali hiperhidrozė,
  • RAYNAULD liga,
  • acrocyanosis,
  • livedo reticularis,
  • erythromelalgia.

LĖTINĖS LIGOS, SĄLYGOJANČIOS ORTOSTAZINĘ INTOLERANCIJĄ:

  • idiopatinis posturinės tachikardijos sindromas,
  • mitralinio vožtuvo prolapsas,
  • ortostazinė intolerancija, paveikus išorės sąlygoms.

DŽIUGI NAUJIENA

Vilniaus Santarišklių klinikose pradėjo veikti Psichosomatinių ligų klinika. Iniciatyvos ėmėsi Vilniaus Neurologijos klinikos vadovas prof. Valmantas Budrys. Jis suredagavo net dvi laidas „Klinikinė neurologija”. Vadovėlyje nagrinėjamos somatoneurologinės ligos. Profesorius yra žurnalo „Neurologijos seminarai” redaktorius. Nekyla jokių abejonių, kad Lietuvoje bus diagnozuojamos ir gydomos vegetoneurologinės ligos.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikose Neurologijos klinikoje jau 10 m. veikia „Skausmo medicinos” mokslinė draugija, leidžiamas žurnalas „Skausmo medicina”, Veikia Skausmo klinika. Skausmo klinikos ir žurnalo redaktorius doc. Arūnas Ščiupokas. Draugijos veikloje dalyvauja daugybė skirtingų medicinos disciplinos gydytojų. Ruošiamos mokslinės konferencijos, suvažiavimai. Pastaraisiais metais „Skausmo medicinos” veikla silpnėja. Bet kitaip ir negali būti. Visi dalyvaujantys Skausmo medicinos mokslininkai paversti „popieriniais”. Iki šiolei jie neturi stacionarinių vietų, kur galėtų pacientą stebėti ilgiau. Taip pat reikalinga bent minimaliausių tyrimų aparatūra.

Skausmas- tai vienas iš dažniausių vegetoneurologinių sindromų.

Rodyk draugams

VAKARŲ IR RYTŲ MEDICINA

2011-09-07 parašė neurologija

Lietuvoje nemažėja medicinos pagalba nepatenkintų pacientų. Diagnostikai perkami tobuliausi prietaisai, gydymui taikomi brangiausi medikamentai. Nusivylę pacientai ieško pagalbos liaudies medicinoje. Važiuoja gydytis į „Merkinės piramidę”, didėja susidomėjimas Rytų medicina.
Vakarų, o taip pat Lietuvos liaudies medicina siūlo gydymui žolelių užpilus ar kitas priemones „nuo simptomo”: nuo pilvo pūtimo, nuo kosulio, nuo blogo virškinimo ir dar daugybę „nuo”. Rytų liaudies medicinos pagrindas - gydyti „visą” sergantį žmogų, telkiant jo paties rezervines jėgas. Tai įvairiausi jogų pratimai, meditacija.

ŽMOGAUS ORGANIZMO BŪSENOS

Filosofai išskiria tris žmogaus būsenas: sąmonė, pasąmonė ir ne (be) sąmonė. Paprastai žmonės jas vadina: protas, dvasia arba siela ir kūnas. Be to, jų santykinė reikšmė skiriasi esant žmogui budrioje būsenoje ir miegant, ilsintis.
Medicinos mokslas tik praplečia šių būsenų (smegenų lygių) detalesnę morfologinę ir fiziologinę charakteristiką.

SMEGENŲ VEIKLOS LYGIAI: SĄMONĖ, PASĄMONĖ, VEGETATIKA

(VEGETACINĖ NERVŲ SISTEMA) SĄMONĖ

Sąmonės pagrindas- galvos smegenų pusrutulio paviršiaus išorinė naujoji žievė, turinti 6 skirtingų neuronų, tarp savęs laidais sujungtas kolonėles. Kiekvieną neuroną aptarnauja 2 astrocitai (glija). Šie savo kojyčių žnyplėmis suima iš kraujo kiekvieno neurono veiklai reikalingas maisto, energetines, reguliuojančias medžiagas, vitaminus, mineralus (elektrolitus) ir perkelia į neurono kūną. Dalį šių medžiagų sudeda į atsargas astrocite. Patekus į smegenis patogenui, astrocitas tampa makrofagu. Dėl to egzistuoja hipotezė, kad smegenys turi nuosavą gynybos (imuninę) sistemą. Naujausi duomenys rodo, kad neuronai tiesioginio kontakto su kraujagyslėmis ir krauju neturi. Taigi smegenų kraujagysles plečiantys bei sutraukiantys medikamentai jokios praktinės reikšmės neturi.
Naujosios žievės (NŽ) neuronai maždaug trečdalį paros laiko ilsisi, miega. Tuo metu jie vegetuoja, pasitenkina mažesniu maisto ir energetinių medžiagų kiekiu.
Sąmonė (NŽ) vykdo kognityvines funkcijas: įjungiami kūno odos, gilesnių audinių bei pojūčių organų jutikliai arba juntamieji receptoriai, juntamieji nervai ir laidai per gumburą informaciją nuneša į specifines NŽ sritis, NŽ neuronai vykdo įsisąmonintą fizinę ir psichinę veiklą. Jos dėka asmuo tobulėja, gali kurti naujas vertybes.
Tačiau vykstant sąmonės veiklai, kartu įjungiamos pasąmonė bei vegetacinė nervų sistema (VNS).
NŽ veikloje dalyvauja aktyvinantis NT, glutamatas bei slopinantis NT gama amino sviesto rūgštis (GABA). Jie pagaminami smegenų neuronų iš glutamininės rūgšties. Įtemptos NŽ veiklos metu glutamato gali padidėti iki 75% visų NT, o GABA iki 40%. Smegenų kamieno branduoliai gamina noradrenaliną (NA), simpatinį NT, skaldydami kraujo baltymą tiroziną. Jis įjungia smegenis pabudimo metu, taip pat yra svarbiausias NT palaikantis kraujagyslių toninį susitraukimą. NA daugiausia smegenys sunaudoja kilus emocijoms. Dar NŽ veiklai reikalingas dopaminas, kurį taip pat iš tirozino gamina smegenų kamieno juodosios medžiagos neuronai yra ir kitas branduolys (nucleus interpeduncularis), kuris yra žemiau juodosios medžiagos. Dopaminas (D) laidais nunešamas į limbinę sistemą ir ypač daug į migdolinį kūną (amygdala), kuris skatina emocijas.
D. laidas, prasidėjęs iš juodosios medžiagos neuronų branduolio baigiasi dryžuotame kūne. Jį pažeidus - parkinsonizmas. Kamieno tilto siūlėje yra serotoniną (5- HT) gaminantys branduoliai. Iš jų laidais 5- HT išnešiojamas po galvos ir nugaros smegenis. Daugiausiai 5- HT yra limbinės sistemos baimės centre ir hipotaliame. Nustatytas genas, kuris veikia į 5- HT atgalinio prijungimo baltymą į presipnasines pūslytes. Trūkstant šio geno atsiranda 5- HT sumažėjimas ypač migdolinio kūno neuronuose. Dėl to apima nerimas, baimė. Šį geną vadina „baimės genu”.
5- HT dalyvauja visose NŽ funkcijose, mažindama energijos (ATF) sanaudas. Japonų autoriai nustatė 5-HT neuronų žuvimą ir 5- HT stoką galvos smegenų kamiene ligoniams, kurie mirė staiga komos būsenoje išbuvę kelis mėnesius.
D, NA, 5- HT, acetilcholinas bei hipotaliame gaminamas vazopresinas ir (atminties neuropeptidas (NP)), bei prolaktinas (veikia antagonistiškai D) yra laikomi baziniai visų galvos smegenų lygių NT. Jie dalyvauja naujosios žievės bei pasąmonės ir VNS veikloje. Pastarųjų dviejų lygių neuronuose reguliuojančių NT ir NP kiekis padvigubėja ar net patrigubėja.

KAIRĖ - DEŠINĖ DIDŽIŲJŲ GALVOS SMEGENŲ PUSRUTULIŲ ŽIEVĖ

Dominantinėje hemisferoje (dešiniarankiui - kairė) yra specifinės psichikos funkcijas atliekančios neuronų kalbos, rašymo, skaitymo sritys. Nedominantinėje hemisferoje (dešiniarankiui - dešinė) iš seno žinoma dainavimo NŽ sritis.
Iš visų kūno visceralinių organų jutikliu, vadinamų interoreceptoriais arba enteroreceptoriais (chemo-, mechano-, baro-, specifiniai kvėpavimo ir šlapinimosi takų) tik skausmo interopreceptoriai patenka į NŽ per limbinės sistemos „baimės” centrą. Manoma, kad skausmo pojūtį ir kartu nerimą, baimę ar kitą emociją suformuoja nedominantinės hemisferos NŽ. Dėl tos priežasties psichologai, psichoterapeutai šią NŽ pradėjo vadinti „emocijų intelektu”. Ar šis pavadinimas išliks klinikoje, parodys laikas.
Dabartiniu metu beveik pakanka duomenų tikėti, kad dešinė NŽ vykdo skausmo bei emocijų formavimąsi ir jų moduliavimą.

LIMBINĖ ASOCIJACINĖ NAUJOJI ŽIEVĖ

Šoninės didžiosios smegenų vagos gilumoje yra neuronų grupę, vadinama salele (insula). Jos funkciją ypač aktyviai tiria teismo psichiatrai, kriminologai sociologai bei sociopsichologai ir visi kiti psichologai. Tai neuronai, kurių receptoriai priima iš aplinkos teigiamus ir neigiamus psichologinius dirgiklius. Juos per „baimės” centrą perduoda limbinei sistemai (pasąmonei). Salelės neuronų dėka išorinius įvykius, žmonių kalbas, neigiamus socialinius faktorius vienas asmuo priima be ypatingos emocijos, antras - reaguoja išreikšdamas nepasitenkinimą tik žodžiais, kitas - griebiasi agresyvių veiksmų, nusižudo. Tai ypač aktualu Lietuvos žmonėms. Kas kaltas? Salelės neuronai (jie buvo auginami nuo pat kūdikystės ir tobulinami), ar limbinė sistema (pasąmonė)?

SMEGENŲ UŽMIGIMAS - PRABUDIMAS (AROUSAL SISTEMA)

Tiriant smegenis MRT (magnetinio rezonanso tomografija) užmigimo metu nustatytos suaktyvėjusios šios smegenų neuronų sritys: hipotalamo branduolys virš regos kryžmės (nucleus suprachiasmalis), į jį ateina laidas iš akies retinos neuronų (tractus retinochiasmalis). Antras suaktyvėjimo židinys - limbinės sistemos viršutiniame medialinio pusrutulio paviršiuje (pasąmonės sritis). Trečias- smegenėlių- kamieno sritis. Tad užmigimo metu suaktyvėjusi smegenų funkcija sklinda sekančiai: retinos neuronus padirgina tamsa, laidas per suprachiazmalinį branduolį, parietalinės skilties medialinį paviršių, smegenėles, nueina į nugaros smegenų T1 segmento šoninį simpatinį ragą. Vykdo smegenų trofines, metabolizmo funkcijas. Iš T1 segmento išeinantis judinamasis simpatinis nervas stuburinės arterijos paviršiumi (n. vertebralis) nueina iki kamieno viršutinės dalies neuronų. Juos suaktyvinus lyg užuolaidą užsklendžia ant NŽ. Visą šią sistemą dar vadinama- difuzine smegenis slopinančia, o budrumo metu - aktyvinančia sistema. Miego metu šiek tiek ilsisi ir visceraliniai organai, nes juos įnervuoja parasimpatiniai nervai. Į neuro-organo sinapsę išskiriamas NT acetilcholinas. Sinapsės membranos receptoriai yra M- cholinerginiai. Visų visceralinių organų veikla sulėtėja išskyrus virškinimo sistemos organus. Jų veikla suaktyvėja. Kasos salelės β ląstelės turi tik parasimpatinį įnervuojatį nervą. Taigi, insulino miego metu išskiria daugiau. Naktį vykdoma maistui bei energijai pagaminti reikiamų medžiagų kaupimas. Glikogeno atsargos talpinamos kepenyse (100 g), skersaruožiuose raumenyse (300 g). Dieną iš glikogeno kraujyje pasigamina gliukozė, iš kurios ląstelės viduje mitochondrijos pagamina energetinę medžiagą (ATF).
Prieš užmiegant kraujyje būna minimaliausias simpatinių NT, noradrenalino ir adrenalino kiekis, o serotonino (5-HT) - maksimaliausias. Eksperimentiniams gyvūnams miego metu surasti 7 miego metu atsirandantys neuropeptidai, žmogui- tik 1- delta miego peptidas. Mesencefalinės kamieno srities laidus, kurie difuziškai aktyvuoja NŽ, dar vadina nesprecifinė, difuzinė NŽ, slopinanti /aktyvinanti neuronų sistemą.
Iki šiolei žinomas tik vienas NT, kuris palaiko NŽ neuronų tonusą, neleidžia budrioje būsenoje atsirasti greito miego, 10-15 min. trunkantis paroksizmas- narkolepsija. Tai oreksinas arba hipoerektinas. O šių NP turėtų būti žymiai daugiau.

MIEGO ENCEFALITO KLINIKINIS VAIZDAS

Pirmojo pasaulinio karo metu, siaučiant gripui („ispanka”), vokiečių, prancūzų fronte ir vienų, ir kitų kareivių tarpe atsirado pavadintas miego- encefalitas, dar vadinamas Ekonomo, jį aprašiusiojo vardu. Iki šiolei neišaiškinta ar tai tas pats „ispankos” gripo ar kitas virusas. Mūšio lauke staiga kareiviai užmigdavo. Jų išbudinti nepavykdavo. Dalies kareivių būsena pereidavo į komą ir mirdavo. Sekcijos metu rasdavo uždegiminį židinį viršutinėje smegenų kamieno (mezencefalinėje) srityje. Tai nespecifinė difuzinė NŽ aktyvinanti/slopinanti sritis. Pavieniai tokio encefalito ligos atvejai pasitaiko ir dabar, tik retai. Didelei daliai persirgusių miego encefalitu, po pusmečio atsirasdavo parkinsonizmo simptomai. Reiškia ligos metu nukentėjo mezencefalinis kamieno srities branduolys, juodoji medžiaga (substantia nigra). Parkinsonizmas atsiranda išnykus 80% juodosios medžiagos neuronų.

DIDŽIŲJŲ GALVOS SMEGENŲ PUSRUTULIŲ SENOJI ŽIEVĖ (LIMBINĖ SISTEMA, PASĄMONĖ)

Didžiųjų galvos smegenų pusrutulių smilkininės bei kaktinės skilčių mediobazaliniame paviršiuje yra trijų neuronų sluoksnių senoji žievė arba limbinė sistema (LS), anksčiau dar vadinama „emocijų smegenys”. (1pav.)

1 pav. Didžiųjų galvos smegenų pusrutulių senoji žievė (limbinė sistema, pasąmonė). 1 - Prefrontalinė sritis, 2 – Hipokampas, 3 – Hipotaliamas, 4 - Migdolinis kūnas.

1 pav. Didžiųjų galvos smegenų pusrutulių senoji žievė (limbinė sistema, pasąmonė). 1 - Prefrontalinė sritis, 2 – Hipokampas, 3 – Hipotaliamas, 4 - Migdolinis kūnas.

Joje išskiriamos 3 anatomiškai ir funkciškai skirtingos sritys: emocijų (migdolinis kūnas), atminties ir mokymosi (hipokampas) bei neįsisąmonintos elgesio (skliautinio vingio priekinė bei prefrontalinė priekinė medialinė sritis).

EMOCIJŲ „BAIMĖS” CENTRAS

Priekinėje medialinėje smilkininėje LS srityse yra migdolinis kūnas (amygdala). Per uncus pereina į kitą LS sritį - hipokampą.(1 pav.).
Migdoliniame kūne nustatyti šie NT: acetilcholinas, noradrenalinas, gliutamatas, gama amino sviesto rūgštis (GABA neurotransmiteris) dopaminas, neuropeptidas arba medžiaga P, enkefalinas, somatostatinas. Eksperimente, pažeidus beždžionės migdolinį kūną, atsiranda Kliver Bucy sindromas. Tai psichinis aklumas. Paimtą į ranką daiktą beždžionė pirma apuodžia, palaižo, tik tada valgo ar kur nors padeda. Būdingas hiperseksualumas, hiperfagija, rečiau- hipofagija.
Žmogui pažeidus migdolinį kūną, taip pat būna hiperseksualumas, hiperfagija, tačiau renkasi tik mėgstamą maistą. Simpatinės arba parasimaptinės nervų sistemos kartu su baime, sudirginimo reiškiniais, tinkamiausia vadinti panikos vegetacinėmis atakomis. Migdoliniame kūne gali susiformuoti epileptogeninis židinys, bei pasikartojantys epilepsijos priepuoliai.
Į migdolinį kūną ateina:
• skonio pojūčio informacija (per n. glossopharyngeus ir n. trigeminus).
• kliniškai svarbus migdolinio kūno ryšys su smegenų kamieno mezencefalinės srities neuronais („arousal” arba nespecifine difuzine smegenis aktyvinanti (budrumas) bei slopinanti (migdantis) sistema.
• iš visų entero ir ekstero skausmo mu-, delt-, kappa receptorių.
• socialinė emocinė eferentacija iš bendravimo su žmonėmis per salelę (insula).

PANIKOS VEGETACINĖ ATAKA

Anglų kalba apie tuos priepuolius rašantys vadina juos panikos atakomis, o rašantys vokiečių arba rusų kalbomis -vegetacinės krizės arba atakos. Tikslingiau vadinti panikos vegetacinė ataka.
Iš enteroreceptorių informacija išorinių lemniskiniu laidu ateina į gumburą, iš jo- į migdolinį kūną, į kamieno NA gaminančio neurono branduolį( padidėja NA išskyrimas)- į užpakalinė hipotalaminę sritį ir sudirgina simpatinę nervų sistemą.
Atsiranda „arrest” reakcija: išgąstis (migdolinis kūnas dėl to vadinamas „baimės” arba „panikos” centru), suaktyvėja širdies susitraukimų dažnis, pakyla AKS, išpila „šaltas” prakaitas, silpnumas. Silpniau išreikšti reiškiniai atsiranda kai staiga ir netikėtai įduriama į odą, pašviečiama į akis stipria šviesa, išgąsdinama stipriu garsu. Neretai atsiranda ir motorinė reakcija: ima bėgti arba suakmenėja.
Tipinga „arrest” reakcija būna į entero skausmo receptorių dirginimą.
Iš seno nedominantinė (dešiniarankiui - dešinė) hemisfera laikoma susijusi su emocija. Pastaraisiais metais psichologai pradėjo naudoti terminą „emocinis intelektas”, vertindami vien tai, kad emocijos ir skausmas taip pat suvokiamas naujosios žievės. Ar toks terminas priimtinas neurologui, psichiatrui?

AREA INNOMINANTA

Labai nedidelis limbinės sistemos skilties plotelis arti migdolinio kūno ir žemiau priekinės smegenų jungties, vadinamas bevardžiu laukeliu. Jame anksčiausiai prasideda acetilcholinerginių neuronų ir jų sinapsių žuvimas susirgus Alzheimerio liga.

HIPOKAMPAS

Šiuo vardu vadinama limbinės sistemos vidinės smilkininės skilties senoji žievė, kuri yra įlinkusi į šoninio skilvelio apatinį ragą. Yra daug vingių (gyrus dentatus).
Hipokampas (H) tai pirmoji smegenų sritis, kuri kartu su smegenų kanalais atsiranda iš nugaros smegenų viršutinės dalies, vystantis galvos smegenims. Procesas vadinamas neurogenezė.
Embrioninės smegenų kamieninės ląstelės pirmiausiai patenka į hipokampą bei kaktinės skilties apatinę sritį. Jos kaip ir smegenų skilveliai suformuoja prieš neurogenezės proceso vystimasi. Hipokampas pradeda dauginti smegenų kamienines ląsteles (jos dar vadinamos endogeninės smegenų ląstelės - prekursorius). Tokia ląstelė 30 dienų plaukioja po smegenų skilvelio skystį. Per tą laiką neuronas ir glija apmokomos atlikti labai tiksliai, visą gyvenimą, jiems skirtą funkciją. Išmokyta, ji prisijungia prie jai skirtos galvos smegenų srities.
Paskutiniai moksliniai tyrimai pakeitė ilgą laiką galiojusią nuostatą, kad smegenų ląstelė negeneruoja, jos aksono mielinas niekada neatauga. Smegenims užaugus ir subrendus, visą laiką gaminama endogeninės smegenų kamieninės ląstelės (prekursorius). Jų atsargos telkiasi po šoninio smegenų skilvelio endoteliu. Išskiriami A, B ir C ląstelių tipai. Iš vienų pasigamina neuronai, iš kitų- astrocitai, padedantys neuronui veikti. Dėl oligodendroglijos, kurios svarbiausia funkcija prižiūrėti aksono mieliną, nėra visiškai aišku. 2007 m. JAV žinomas Salko Universitetas paskelbė pirmuosius ir dar ne visai užtikrintus duomenis apie jų pasiektus teigiamus rezultatus gydant po nugaros smegenų traumos atsiradusią paraplegiją, dėl laidų nutraukimo. Jie švirkšdavo periferinio nervo Švano ląsteles į subarachnoidalinį tarpą. Yra rimto pagrindo tikėti, kad esant galvos smegenyse pakankamai nervo augimo faktoriaus, kitų NT ir NP, įmanoma vietoje žuvusių smegenų ląstelių arba sergant demielinizuojančiomis ligomis, atauginti naujas. Eksperimentai su gyvūnais parodė, kad smegenų ligų atveju kamieninės prekursinės ląstelės diferencijuojasi ir slenka link pažeidimo vietos. Atsiranda naujos ląstelės greta žuvusiųjų. Žmogui pirmieji tyrimai atlikti tik sergantiems išeminiu insultu. Joks „stebuklas” kai pilnai atsistato po išeminio insulto hemiplegija. Viena iš tyrimų sritis- sunkiai gydomų arba nepagydomo Alzheimerio, Parkinsono, Huntingtono ligos ir kitų atvejais atauginti žuvusias ląsteles, leidžiant ligai ir toliau vystytis (jeigu gydymas neduoda efekto).
H žmogaus gyvenime atlieka atminties funkcijų valdymą (trumpalaikė, ilgalaikė, profesinė, autobiografinė, atmintis. Įsiminimas, retencija, atgaminimas). Jame be minėtų migdoliniame kūne NT ir NP svarbią reikšmę turi priekinėje hipotalamo dalyje gaminamas vazopresinas.

EMOCINIS (NEĮSISĄMONINTAS) ELGESYS

SKLIAUTINIS VINGIS (GYRUS CINGULI)

Skliautinis vingis (SV) yra vidinio smegenų pusrutulio paviršiuje ir eina virš didžiosios smegenų jungties (corpus callosum). Jis nutįsta nuo pat kaktinės iki pakaušinės smegenų pusrutulių dalies, turi kontaktą su visomis šiomis skiltimis. SV laidai, su premotorine (judesio asociacine naująja žieve) ir prefrontaline sritimis. Pastaroji organizuoja būsimo judesio planą.(1 pav).
Taikant nano technologinius metodus, įgalinančius nustatyti tikslų nervinio impulso greitį, konstatuota, kad asociacinė judesio naujoji žievė, jungianti dryžuotąjį kūną, smegenėles, pateikianti būsimam darbui atitinkamą energijos kiekį, atminties saugykloje patikrinusi ar toks judesys kada nors buvo atliktas, atrenkamas optimaliausias veiklos variantas. Taip pat emocijų smegenys padidina veiklos motyvaciją (teigiama emocija arba atvirkščiai). Šiam darbui atlikti užtrunkama 9000 msek. Tuo tarpu nerviniam impulsui nuo motorinės naujosios žievės piramidinio laidu per priekinius nugaros smegenų neuronus iki skersaruožio raumens ir jį sutraukti, t.y. įvykdyti judesio reakciją, užtenka 900-1000 msek. Daroma išvada, kad atliekant sąmoningą motorinę veiklą, naujoji žievė atlieka 10%, o pasąmonė ir kitos požievio struktūros 90% darbo. Pirmieji SV tyrimai atlikti MRI (magnetiniu rezonanso vaizdo tomografu), tiriant priekinę SV dalį, rasta įtaigumo padidėjimo priklausomybė nuo priekinės SV išsivystymo, dydžio, neuronų tankio. Asmenybės moralinė įvairovė taip pat susijusi su SV. Medikai kriminalistai tirdami sunkius nusikaltimus, žmogžudžius, randa nepakankami išsivysčiusius ryšius tarp SV ir prefrontalinės srities. Taip pat dopamino (NT) nepakankamumą. Azartiniams lošėjams, atlikus SV ir neurotransmiterio dopamino tyrimus galima įtarti, kad „pameta galvą ir prasilošia” dėl dopamino audros (staigaus kiekio padidėjimo šiose srityse). Buvo tirti to paties amžiaus 100 sveikų vaikų, moksleivių iš skurstančių šeimų. Toks pats kiekis - turtingų šeimų vaikų. Skurstantiems vaikams statistiškai patikimas SV vystymosi nepakankamumas. Dar įtartiniau, kad ir suaugusiems skurstantiems asmenims žymiai dažniau buvo su per menkai išsivysčiusi SV.
Tad SV tyrimai svarbūs socialinei psichologijai, kriminalistams. Gal galima pritaikyti profilaktinį smegenų defekto atstatymą? Apsaugoti visuomenę?

VEGETACINĖ NERVŲ SISTEMA

Centrinės vegetacinės nervų sistemos (VNS) sritys yra smegenų kamieno neuronų branduoliuose ir laiduose. Hipotalamas arba pagumburis yra VNS veiklą, homeostazę reguliuojantys centrai. Periferijoje yra simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema (2 pav.).

2 pav. Simpatinė ir parasimpatinė visceralinių organų inervacija.

2 pav. Simpatinė ir parasimpatinė visceralinių organų inervacija.

ENERGIJOS GAMYBA

Energijos vienetas yra džiaulis (J). Medžiaga iš kurios lengviausiai pagaminama energija yra ATF, adenozintrifosfatas gaminamas kiekvienos ląstelės mitochondrijose. Mitochondrijų veiklą organizuoja mitochondrijų genomas. Iš vienos ATF molėkulės atskilus F pasigamina adenzidifosfatas pagaminama 46J energijos.

ATF-F=ADF + 46J

Smegenų ir periferinių nervų ląstelės aksono presinapsinėje srityje yra pūslytės su mityochondrijomis, gaminančiomis ATF, o jam padedant NT ir NP. Presinapsėje pūslytėje ATF ir NT arba NP pagaminama net šimtus kartų didesnį kiekį negu neurono kūne.
Optimaliausias būdas ATF gaminti yra iš angliavandenių. Didelį jų kiekį pagamina miego metu suaktyvėjusiai veikdamas insulinas. Jam padeda virškinimo arba mažųjų smegenų NP - gastroinhibicinis peptidas ir cholecistokininas. Cholecistokininas dalyvauja fizinėje ir psichikos veikloje. Veikimas analogiškas aminazinui, tik neturi pašalinio poveikio.
Nakties miego metu insulinas gamina angliavandenių atsargas. Pagamintus angliavandenius glikogeno pavidalu sukrauna į saugyklas. Tai - kepenys, kuriose telpa apie 100 g. glikogeno, skersaruožiuose raumenyse iki 300 g. Glikogenas kraujyje virsta gliukoze. Toks energijos gaminimo būdas yra pigiausias. Jo gamybai užtenka minimaliausio kiekio ATF. Išsekus angliavandenių atsargoms energiją (ATF) gamina ir iš riebalų. Gamybos būdas net 13 kartų brangesnis. Iš baltymų taip pat gaminama ATF. Tačiau jokios naudos kūnui iš tos gamybos nėra. Kiek ATF sukuria tiek pat panaudoja kurui ATF gaminti.
Kai mitochondrijos negauna ATF gamybai reikiamų medžiagų atsiranda mitochondrijų „metabominis šokas” taip žūva neuronai neturintys ATF (APOPTOZĖ).
Baltymai naudojami organų griaučiams gaminti vaikui augant. Smegenų mielinui, antinkščių bei lytinėms liaukoms augimo metu reikalingi ir riebalai. Daugelis NT ir NP gaminami iš specifinio branduolio: NA ir A iš tirozino, 5-HT iš triprofano.
Suaugusio žmogaus organizme iš baltymų (daugiausia) pagaminamos smegenis ir nervus reguliuojančios medžiagos - NT, NP, taip pat hormonai, prostoglandinai, imuninės sistemos citokinai, kapiliarus sutraukiančios ir išplečiančios medžiagos.

ENERGIJOS VIENETAI

Kiekvienoje kūno ląstelėje yra 0,5 sek (500 milisekundžių) veikimui atsarginės ATF. Kreatifosfato atsargos širdyje ir skersaruožiuose raumenyse, leidžia veikti 2 sek. (2000 milisek). Sutrikus vienam savireguliaciniui refleksui tiek milisekundžių užtenka perjungti atsarginį refleksą (ATSARGINIS ATF).
Pasikoręs žmogus arba paskenduolis atgaivinamas, jeigu jis be deguonies išbuvo ne ilgiau 4-5 minučių. Be vandens žmogus išgyvena kelias paras. Badaudamas pirmiausia sunaudoja angliavandenius, po to lipidų likučius. Jų užtenka 3-4 savaitėms, po to energiją tenka gaminti iš baltymų. Greitai sustoja ATF gamyba mitochondrijose. Apoptozė. Žmogus miršta.
Žmogui energijos kiekis nustatomas pagal suvartoto maisto kaloringumą. Viena kalorija lygi 4,186 džiaulio (J). Jaunai sveikai moteriai per dieną užtenka 2000 kcal arba 8300J, vyrui atitinkamai 2300 kcal. Arba 96J.
VEGETACINĖS NERVŲ SISTEMOS VEIKIMO POBŪDIS
Vegetacinė nervų sistema veikia savireguliacinio grįžtamo ryšio reflekso būdu (3 pav.). Iš jutiklio (juntamojo receptoriaus) gauna informaciją centrinis simpatinis arba parasimpatinis neuronas ir atsiradusį defektą sureguliuoja. Po to dar kartą patikrina sureguliuotą veikimą ir reikalui esant dar kartą reguliuojama.

3 pav. VNS savireguliacinio grįžtamo ryšio reflekso schema.

3 pav. VNS savireguliacinio grįžtamo ryšio reflekso schema.

ŽMOGAUS GYVYBINGUMĄ SĄLYGOJANČIOS SIMPATINĖS IR PARASIMPATINĖ NERVŲ SISTEMOS

Simpatinė nervų sistema (SNS) pritaikyta pajusti ląstelės metabolizmo procesą. Sumažėjusį deguonies kiekį bet kurio audinio, organo arba sistemos ląstelėse juntame chemo- arba metabo-recetoriais. Kai pCO2 padidėja, tai rodo, kad trūksta O2. Tie patys receptoriai pajunta nepakankamą maitinamųjų medžiagų kiekį pagal pH (normali pH yra 7,3-7,4) trūkstant energiją gaminančių medžiagų ląstelėje pH sumažėja - atsiranda rūgšti reakcija. Atsiradusį pakitimą per arčiausiai esantį simpatinį neuronų centrą savireguliaciniu refleksu išlygina. (3 pav.).
Visceraliniuose organuose pirmiausiai įjungia intraorgano mazgą. Šiam nepajėgiant atstatyti funkcijos, įjungiamas prevertebralinis, po jo - paravertebralinis bei užpakalinės šaknelės mazgas (2. pav). Pastarajame yra ir SNS , ir somatinis juntamieji neuronai. Toliau hierarchine tvarka jungiama: nugaros smegenų segmento šoninio rago simpatinis preganglinis neuronas (jis N- cholinerginis), smegenų kamieno vienišojo pluoštelio branduolys pailgosiose smegenyse (gyvybės centras). Galiausiai- hipotalamas ir limbinė sistema. Dėl visų šių hierachinių centrų pažeidimo gali atsirasti hipertenzinis sindromas ir net padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga.
Organuose, audiniuose, sistemose pritrūkus SNS neurotransmiterių (kraujyje noradrenalino (NA) yra 0,2 ng/L., adrenalino (a) - 0,05 ng/L) per hipotalamą įjungiama antinksčių smegeninė sritis. Staiga išnykus kraujyje NA bei A įvyksta staigi mirtis. Klinikoje dažnai pasitaiko ne NA ir A sumažėjimas, o padidėjimas. Lūžus dilbio kaului arba pėdos kauliukams, kaulo skeveldra gali prispausti ir pastoviai dirginti galūnės juntamąjį simpatinį nervą. Atsiranda liga, vadinama “dysprohia sympathica reflexogenes”. Taip šią ligą 1986 m. susirinkę į tarptautinę konferenciją pavadino viso pasaulio gydytojai. Liga būna 5% lūžus kaului. Distalinė galūnės dalis atrodo lyg gangrenuojanti, negali atlikti jokio judesio. Kankina deginančio pobūdžio galūnės skausmas, yra odos hiperalgezija (bet koks dirginimas suaktyvina skausmą), bei alodinija, lengvas vėjo pūtimas sukelia deginančio skausmo sustiprėjimą. Konferencija buvo suruošta tuo tikslu, kad visi medikai žinotų apie distrophia sympathica reflexogenes ligą (liga prasideda 3-5 dieną po lūžio) ir netaikytų chirurginio gydymo, t.y. neoperuotų lūžio vietoje. Būna, kad įtariama gangrena, kraujo užkrėtimas, amputuojama galūnė.
Galūnių, nugaros bei galvos audinius įnervuoja somatiniai bei simpatiniai nervai.Visceralinius organus, imuninę sistemą, endokrinines liaukas, simpatinei nervų sistemai padeda įnervuoti parasimpatinė nervų sistema (PNS), kurios sinapsės membranų recetoriai yra M- cholinerginiai. PNS visceralinius organus įnervuoja miego ir poilsio metu. Sulėtėja širdies, kvėpavimo dažnis, sumažėja arterinis kraujospūdis, bet virškinimo sistemos organų veikla aktyvėjas.
Išnykus PNS neurotransmiteriui (acetilcholinui), sinapsnei arba jų receptoriui, žmogų ištinka mirtis. Taip būna apsinuodijus karo cheminėmis medžiagomis, grybais, žiurkių ir kt. nuodais. Staigi mirtis ištinka išnykus SNS neurotransmiteriui NA ir A, sinapsei bei cirkuliuojančio NA ir A kiekiui kraujyje.

REGULIUOJANČIŲJŲ SMEGENŲ LYGIŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI

Pasąmonė veikia visada kartu su vegetacine nervų sistema (VNS). Kai asmuo išsigąsta, jam atsiranda tachikardija, arterinio kraujospūdžio padidėjimas ir atvirkščiai. Kai dėl ligos atsiranda tachikardija, kartu būna ir pasąmonės simptomas - baimė. Šis ryšys yra per migdolinį limbinės sistemos kūną (amygdala), vadinamą “baimės centru”.
Sveikas žmogus nejunta VNS reguliacijos, per jutiklius (choemo-, mechanoreceptorius bei per daugybę įvairiuose organuose (plaučiai, šlapimo pūslė) specializuotus jutiklius). VNS pareiga netrukdyti sąmoningai veiklai. VNS uždavinys netrukdant NŽ (sąmonei), pasinaudojant žmogaus aplinkoje esančiu deguonimi, vandeniu, maistinėmis medžiagomis, elektrolitais, vitaminais, visceralinius organus naudojant kaip specifinės veiklos instrumentus. Taip pagaminamas reikiamas energijos ATF kiekis. Įnervuojamo neurono pagaminti NT ir NP į veikiančią ląstelę praeina jonų kanalais arba per ląstelės membraną. Ląstelėje yra dvi genomos. Viena jų veikia į ląstelės branduolį ir ląstelėje atsiranda baltyminės reakcijos, kurios atlieka specifinę genų užkoduotą ląstelės veiklą. Antrasis genomas veikia į mitocondrijas - ląstelėje pagaminamas reikiamas ATF energijos kiekis. Nėra ryšio tarp naujosios žievės ir VNS išskyrus “magus”, kurie po daugybės treniruočių, priverčia VNS paklusti naujosios žievės valiai, pasinaudojus pasąmone.
Abipusiai santykiai yra tarp naujosios žievės ir pasąmonės (limbinės sistemos). Pamačius, išgirdus ar kitai pojūčiai, organais suvokus, vėliau ir atpažinus (asocijacinė limbinė naujoji žievė) nemalonią aplinkos situaciją, kyla nemalonus jausmas, kurį lydi ir vegetaciniai sutrikimai- vėmimas, pykinimas, širdies veiklos ir arterinio kraujospūdžio padidėjimas.
Vienintelis jutimas, kuris iš visceralinių organų prasiveržia į naująją žievę, yra skausmas. Skausmo jutiklį padirginus, neuropeptidas P prijungiamas prie skausmo mu-, delta-, kappa - receptorių. Atsiranda skausmo pojūtis. Skausmą naikina opioidinių neuronų pagamintas endorfinas (hipotalame). Enkefalinas ir dinorfinas gaminami centrinėje ir periferinėje nervų sistemoje.
Kai lėtinių ligų atveju net hipotaliamas nesugeba kompensuoti pažeistų funkcijų organizme, išryškėja hipotaliamo nepakankamumo sindromas (vegetodistonija, somatoforminė autonominė disfunkcija).

KAIP MEDICINA SKILO Į VAKARŲ IR RYTŲ MEDICINAS

20 amžiaus pradžioje medicinoje atsirado Z. Freudo pasąmonės mokslas. Pasąmonė buvo tiriama psichologinėmis metodikomis. Žmogaus organizmo samprata buvo labai nesudėtinga. Svarbiausi organai- širdis ir kraujagyslės, kurios iki kiekvienos ląstelės atneša kraują su visomis maisto, energetinėmis bei reguliuojančiomis medžiagomis. Organo ląstelė tik „kažkaip” (autonomic nervous system) išsirenka ko jai reikia.
Vokiečių neurofiziologai jau 1880 m. buvo atradę limbinę sistemą (emocijų smegenis). Didžiosios Britanijos H. Langley 1920 m. paskelbė visus duomenis apie simpatinį ir parasimpatinį nervą. Apie 20 amžiaus viduryje jau buvo išnagrinėtas neblogai hipotalamas ir limbinė sistema. Tai įgalino atlikti naujos tomografinės smegenų tyrimo metodikos.
Mirusio 1955 m. fiziko A. Einšteino smegenys, giminėms sutikus, buvo užkonservuotos ir laukė datos, kada atsiras visos reikalingos smegenų tyrimo metodikos. Tokie metai paskelbti 1980 m. Kiek anksčiau, 1977 m. medicinoje paskelbta neurotransmiterių (NT) , neuropeptidų (NP) eros pradžia. Reikia pasakyti, kad sunkiausiai yra ištirti kamieno tinklinę medžiagą. Kai kas ir dabar nelabai aišku.
Artėjant 20 amžiaus pabaigai, medikai žinojo, kad kiekvienas neuronas pagamina veiklai elektrinį (nervinį) potencialą įsijungus Na+ ,K+ , ATF siurbliui. Kiekvienas neuronas išskiria specifinius NT ir NP į sinapsę. Dabartinėje medicinoje neurotransmiteriai ir neuropeptidai nagrinėjami atskiroje disciplinoje - neuro-ir psichobiologija.
Mediciną išjudino paskutinė genetikų mokslo salvė. Ištirta somatinių ir lytinių chromosomų genų morfologija. Tuo pačiu paaiškėjo, kad ląstelių genomus suaktyvina NT ir NP. Vienas genomas veikdamas į ląstelės branduolį vykdo specifinę veiklą, antras genomas suaktyvina ląstelių mitochondrijas. Pagaminamas reikalingas ląstelei energijos kiekis. Kiekvienai kūno ląstelei pavojinga situacija kai ji padirginama, tačiau nepagamina energijos visai arba nepakankamą kiekį. Ląstelė žūsta (apoptozė).

VAKARŲ IR RYTŲ MEDICINOS PACIENTO TYRIMO SCHEMA

Vos pacientui susirgus ligą pajunta simpatinė nervų sistema ir ją stengiasi kompensuoti. Vėliau ligą įvertina sąmonė arba pasąmonė. 4 pav. „A” schemoje pažymėtas Rytų medicinos paciento tyrimo planas: pacientą tiria psichiatras, neurologas (so)matoneurologas, kaip ir šiuo metu Lietuvoje) bei vegetoneurologas.

4 pav. Tikslinga (A) ir Ydinga (B) lėtinės ligos diagnozės identifikavimo kriterijai. NT – neurotransmiteris, NP – neuropeptidas.

4 pav. Tikslinga (A) ir Ydinga (B) lėtinės ligos diagnozės identifikavimo kriterijai. NT – neurotransmiteris, NP – neuropeptidas.

Psichologo tyrimas laikomas kaip papildomas tyrimas nustatant diagnozę. Vakarų medicinoje tiria psichiatras, somatoneurologas. Vietoje neurologo - psichoterapeuto ar psichoanalitiko tyrimas. VNS smegenų ir nervų sritys yra materija, savireguliacijos refleksas. Psichologinis tyrimas nėra adekvatus.

VEGETACINĖS NERVŲ SISTEMOS PAŽEIDIMŲ DAŽNIS

Apie 1/3 visų lėtinėmis ligomis sergančiųjų turi vegetodistonijos (somatoforminė autonominė disfunkcija) sindromą, tačiau tik 20% iš jų būna VNS liga. Kitais atvejais šis sindromas atsiranda susirgus bet kuria lėtine infekcine, toksine , alergine ar net onkologine liga. Sunkiausia padėtis yra pacientams, kurie suserga VNS periferinių nervų liga. Pirmame kurse medikas studentas prozektoriume plika akimi mato simpatinį kamieną (truncus sympathicus), nervus, mazgus. Šių periferinių nervų yra tikrai daugiau negu rankos ir kojos nervus sudėjus. Tačiau periferinės vegetacinės nervų sistemos ligos iš mokymo medžiagos išnyksta.
2008 m. Berlyno Charite klinikos didelė grupė neurologų, psichiatrų ir dar 2 psichologai paskelbė aukšto vertinimo lygio eskperimentinį darbą. Giliuosiuose audiniuose sukeldavo audinių nekrozę, aplink atsirasdavo uždegimas. Po 24 val. neurogeninis uždegimas atsirasdavo nugaros smegenų užpakalinės šaknelės juntamajame mazge, kuriame yra ir somatinis, ir simpatinis juntamasis neuronas. Tik perpjovus aferentinius nervus, einančius į užpakalinį nugaros smegenų šaknelės mazgą, neurogeninis uždegimas išnykdavo. PET (pozitroninė emisinė tomografija) tyrimu nustatydavo mu-, delta- skausmo receptorių ir atitinkamai opioidinių neuropeptidų (enkefalino) kiekį. Išaiškėjo, kad neurogeninis uždegimas atsiranda dėl savigeruliacinio grįžtamo reflekso, įgijusio patologinį pobūdį, atsiradimo. Skausmo receptorius bei jo veiklą aktyvinantis neuropeptidas P . (NP) veikiant nervo augimo faktoriui, pagamina enkefaliną. Jis nustumia NP, prijungiamas enkefalinas. Skausmas išnyksta. Nuo skausmo receptoriaus nustumtas neuropeptidas P jungiasi prie kitų mu-, delta - skausmo receptorių. Vėl gaminamas enkefalinas, nustumiamas NP. Užburtas ratas. Bet sprendimas atrodo būtų nesunkus. Lėtinį neuropatinį skausmą, atsiradus neurogeniniam uždegimui, reikėtų (pirma eksperimente patikrinus) gydyti nervo augimo faktoriaus antagonistu, somatostatinu. Šiuo tyrimu remiantis visai patikimai galima galvoti, kad bet kurio krūtinės, pilvo ar dubens organo ligos atveju įsijungia simpatinis mazgas (sympathogangliopathia). VNS gali netgi kurį laiką šią ligą kompensuoti. Po to, bet kokiu nepalankaus gyvenimo atveju, atsiranda klinikiniai simptomai.

VAKARŲ MEDICINOS ATSTOVAI PERSPĖJA

JAV neurofiziologas, atminties tyrėjas, 2000 m. Nobelio premijos laureatas Eric Kandel 2006 m. išspausdino ese. Jis nurodo, kad psichologai nusižengė sutikę diagnozuoti pasąmonės ir kartu su ja vegetacinės nervų sistemos ligas. Neurologai kartu su psichiatrais jo tyrimams pateikė 10-20 % žinių. Visos kitos, susijusios su pasąmone, hipokampo, kamieno tinklinio darinio pakenkimu, praktikoje atiduotos tirti psichologams. Dar daug kartų kartojo, kad tai nusikaltimas. Po metų paskelbta žinutė, kaip atsakas į jo ese. Vienas iš JAV Kardiologijos instituto per metus tyręs ir nustatęs sergančiųjų 30% panikos (kartu su vegetacine) atakas. Jos būna 3/4 ir periferinės, ir centrinės VNS ligų atveju.
Akademikas prof. J. Brėdikis išspausdino „Quo vadis , medicina” straipsnį. Jį suerzino diagnozė- dirglus skrandis. Medikai, ieškodami sąlyčio ligos su organo pakitimais, eina ne tuo keliu. Gilinasi į visas gilesnes organo struktūras, tiki, kad ligą galima išaiškinti per genus (be vegetoneurologijos). Jis siūlo Vakarų mediciną sujungti su Rytų medicina ( tai tik- pridėti vegetoneurologiją).

„NEVILTIES” DIAGNOZĖS

Akademikas dar negirdėjo- dirglūs yra ir kiti organai: dirgli plonžarnė, ir storžarnė, dirgli šlapimo pūslė. Dar liūdniau su vidaus organų skausmais. Skausmas atskirtas nuo organo. Atskira disciplina- „Skausmo medicina”. E. Braunwald beveik 1000 puslapių knygoje, skirtoje visam pasauliui, „Heart disease” 1997m. nė žodžio nėra užsiminęs apie krūtininę anginą ar kitą kardialgiją. Net vegetoneurologas P. Low „Clinical autonomic disorders” , 1991 m. simpatinės skausmo ligos nedėstomos. Europinėje neurologų konferencijoje išspausdintame 2 mokslininkų straipsnyje „Gilus skausmas (deep pain) pilve sergant diabetu, nagrinėjami gydomųjų medikamentų privalumai. Diagnozė „fibromialgia” kaip ir psichosomatinė liga yra tik nevilties diagnozė.
Diagnostic and statistical Manual of Mental Disorders (DSM) 1952 m. buvo įrašyta 150 ligų. 1990 m. DSM - IV - 350 ligų. Neabejojama, kad 2011 m. bus nustatytas ligų skaičius dar didesnis. Didėja psichikos sutrikimų dėl „somatizacijos” , t.y visceralinių organų veiklos sutrikimai neesant organinės ligos bei nerįžkūs psichikos sutrikimai. Tai rodo, kad liga prasidėjo periferinės vegetacinės nervų sistemos pakenkimu. Jai progresuojant atsirado ir psichikos pakitimai.

VEGETONEUROLOGIJA LIETUVOJE

(1995 m. - 1990 m.)

Iki 1995 m. SSSR medicinos institutuose nervų ligų dėstymo programoje buvo nustatytos dvi valandos paskaitų ir vieni vegetoneurologijos praktikos darbai.
Apie1975 m. visame Vakarų pasaulyje tapo populiarios psichoterapija ir psichoanalizė. Pasiturintys piliečiai be savo advokato turėjo ir savo psichoterapiautą. Tuo metu SSSR medicinos psichologų beveik nebuvo. SSSR neurologai suskilo į dvi priešingas stovyklas. Mažesnė dalis buvo už tai, kad reikia dėstyti vegetoneurologiją ir dar ją plėsti, iš kitų disciplinų funkcinių ligų sąskaita. Didesnė grupė, į kuriai pritarė Kauno ir Vilniaus dėstytojai atsisakė vegetoneurologiją dėstyti, pasiskelbę, kad jie dėstys tik klinikinę arba somatinę neurologiją. Neoficialiai buvo gąsdinama, kad SSSR piliečiai įsigilinę į pasąmonės veiklos supratimą sukels pavojų komunistinei ideologijai. Ypač aktyvus vegetoneurologijos priešininkas buvo Vilniaus prof. P. Visockas. Jis paskaitų metu studentams ir kiekviena proga gydytojams kartodavo, kad vegetoneurologija joks mokslas, vegetoneurologai apsišaukėliai, nevykėliai, o jų ligoniai apsimetėliai.
Lietuvos SSR Sveikatos ir Apsaugos ministerijos vyr. specialistas Č. Grizickas kompensavo šį dėstymo defektą, įkurdamas kiekvienoje Kauno, Panevėžio, Klaipėdos skyrių vegetoneurologijos ligomis sergančiuosius gydyti. Kaune šis skyrius vadintas „neurozių”, Panevėžyje „funkcinių nervų sistemos ligų”, Klaipėdoje -„ paribiniai susirgimai”. Tik Vilniaus psichoneurologinėje ligoninėje (vyr. gydytojas J. Sargautis) buvo skirta 20 stacionarinių lovų. Vegetoneurologijos darbui papildomai kontroliavo neurologė A. Stigūnienė.
1975 m. Druskininkų “Eglės” sanatorijoje buvo įkurtas LTSR Žemės Ūkio Ekonomikos instituto darbo resursų analizės skyrius. Jame buvo tiriami kolūkiečiai vegetoneurologinėmis ir psichologinėmis metodikomis. Skyriaus vadove buvau aš, konsultuodavau ir pranešimus skaitydavau Vilniaus psichoneurologinės ligoninės neurologams. Tuo metu buvo populiarios medicinoje mokslinės metodinės rekomendacijos gerinant ligų diagnostiką ir gydymą. Buvo paruoštos rekomendacijos beveik apie visas VNS ligas. Didesnę dalį jų atspausdino Žemės Ūkio ministerija. Kiekviename LTSR suvažiavime, konferencijoje buvo spausdinami pranešimai vegetoneurologiniais klausimais. Skyriuje buvo paruoštos ir apgintos disertacijos medicinos kandidato vardui įgyti. Viena jų apginta Odesoje kita Minske. Abejose buvo išnagrinėta simpatoganglijųpatijų klinika ir gydymas. Lietuvos medicinos universitetuose nedėstoma vegetoneurologija jau daugiau trisdešimt metų. Tad dabartiniai dėstytojai jos ir negali dėstyti. Apie penkis metus Kauno medicinos universitete nervų ligų katedrai vadovaujant doc. V. Pauzai buvo organizuojami podiplominiai gydytojų neurologų pasitobulinimo seminarai „vegetoneurologija”. Visi mokymus išklausę gydytojai teikdavo, kad šią discipliną būtina žinoti visų specialybių gydytojams. Stebėjosi kodėl per tokį ilgą studijų laiką ji nebuvo dėstoma.
2009 m. Maskvoje į Iljos Glazunovo dailės parodą žmonės išlaukdavo valandas kol gaudavo bilietą įeiti. Visus traukė pats naujausias jo darbas. Ilgiausia drobė, kurioje eilėmis išrikiuoti žymiausi XX amžiaus kūrėjai -žmonės paskelbę naujų mokslų pradžią. Šalia vienas kito buvo V. Lenino ir S. Freudo atvaizdai. Bendra tarp jų: gyvendami lepinosi šlove. Bet taip ir mirė nesužinoję kiek kančių ir nelaimių suteikė jų idėjų įgyvendinimas.

Prof. Habil. Med. Dr. A. Jocevičienė

Rodyk draugams

MORFOLOGINIAI – FUNKCINIAI LIMBINĖS BEI VEGETACINĖS NERVŲ SISTEMOS SAVITUMAI

2010-03-09 parašė neurologija

NEURONAS

Limbinės (LS) bei vegetacinės nervų sistemos (VNS) neuronai išore nesiskiria nuo kitų somatinės nervų sistemos neuronų (N). Išorė: neuronas žvaigždės formos, trumpos ataugos – dendritai informacijai priimti bei viena ilgoji, padengia arba labai plonu mielino sluoksniu arba visai jo neturi – aksonas. Dėl to nervinis impulsas somatinio aksono paviršiumi sklinda iki 120 m/sek greičiu, o VNS ir LS – iki 2-3 m/sek greičiu. Aksonų viduriniu kanalu somatinėje ir vegetacinėje nervų sistemoje vyksta aksono plazmos tekėjimas. Iš vieno neurono plazma, kurią sudaro pagrindinės maisto medžiagos: gliukozė, baltymai, riebalai, bei jas sintezuojantys ir ardantys fermentai taip pat kortizolis, nervo augimo faktorius, katecholaminai (noradrenalinas bei adrenalinas) taip pat genai 1 mm per parą greičiu per sinapsę patenka į kitą neuroną. Tuo būdu, neuronas pastoviai atsinaujina. Vadinama dalinė neuronų regeneracija.
LS mažiau ir ypač VNS aksono galas suskyla net iki 1 tūkstančio aksono šakučių. Kiekviena iš jų jungiasi su kitu neuronu per dendrito, aksono pačio neurono kūno sinapsės receptoriumi. Tokiu pačiu būdu aksono šakutė prisijungia prie organo sinapsės receptoriaus, išskirdama neurotransmiterį (NT) arba neuropeptidą (NP) arba kitas reguliuojančias (hormonai, prostoglandinai, kt.) medžiagas. Viena sinapsė aktyvuojama, kita tuo pačiu metu slopinama. Į vieną sinapsę išskiriami keli NT, NP.
Labiausiai išsišakojusių aksonų yra kamieno tinkliniame darinyje (formatio reticularis) bei simpatinių neuronų įeinančių į nugaros smegenų užpakalinę šaknelę, kurioje kartu su somatiniu juntamuoju mazgu yra ir simpatinis pirminis juntamasis neuronas. Sovietinis neurofiziologas A. D. Nozdračevas ypač detaliai tyrinėjo pirmojo juntamojo simpatinės nervų sistemos užpakalinio rago neurono šakas. Nustatė, kad vienos to paties segmento aksono šakos įeina į nugaros smegenų šoninį simpatinį centrą to paties segmento lygmenyje, tačiau kitos įeina į aukštesnius ir žemesnius segmentus, netgi kitos pusės simpatinį centrą. Dar kita aksono šakutė tuoj įėjus į nugaros smegenų segmentą išeina iš jo ir vėl grįžta į savo arba kitos pusės segmentą. (A. D. Norzdračev „Fiziologija vegetativnoi nervnoi sistemi“, 1982) visa tai atitinka nugaros smegenų užpakalinės šaknelės pirmojo simpatinio juntamojo nervo klinikinius duomenis. Atsiranda skausmas, kuris juntamas krūtinėje, pilvo arba mažojo dubens gilumoje. Pacientas nepajėgia tiksliai lokalizuoti skausmo ir jo charakterio (kaip tai būna rankų, kojų periferinį nervą pažeidus). Būna maudžiantis net deginantis skausmas. Odos hiperalgezija ir alodinija būna ne tik to simpatinio mazgo įnervuojamoje srityje. Alodinija ir hiperalgezija, kuri nerodo tikslios pažeidimo lokalizacijos būna kojos ir rankos distalinėse srityse (pirštinių, kojinių simptomas) bei virš stuburkaulių ir šone jo iš abiejų pusių. Kai pažeisti viršutiniai simpatinių mazgų segmentai šie reiškiniai nustatomi rankų distalinėse srityse bei kaklo ir krūtinės virš stuburo odoje.
Klinikoje šie jutimo sutrikimai vadinami ekstralemniskiniai, nes smegenų kamienų į gumburą skausmo laidas eina ne lemniscus medialis. Iš gumburo skausmas plinta laidu į limbinės sistemos „baimės centrą“ iš jo į naująją žievę. Šiuo metu laikomasi hipotezės, kad skausmas, jo pobūdis kartus su įvairaus tipo emocijomis yra lokalizuotas ne vyraujančioje didžiųjų galvos pusrutulių naujoje žievėje (dešiniarankiui kairėje), o nedominuojančioje (dešinėje dešiniarankiui). Galvos, nugaros ir mažose (VISCERALINĖSE) smegenyse bei periferiniuose mazguose yra apie 80 bilijonų neuronų.

(NEURO) GLIJA

Neuroglija arba tiesiog glija vadinama pilkosios smegenų substancijos ląstelė, atsirandanti iš smegenų kamieninės ląstelės glioblasto. Neuronas vystosi iš neuroblasto.
Be glijos smegenyse yra šis audinys:
- ependyma, išklojanti nugaros smegenų centrinį kanalą bei galvos smegenų skilvelius. Ji išsivysto ir iš glioblastų, ir iš neuroblastų. Ependimos tarpus tarp ląstelių užpildo tvirtas audinys, neleidžiantis pro ependimą į smegenis patekti jokiam patogenui. Tai – likvoro-encefalinis barjeras. Ketvirtajame smegenų skilvelyje yra viena, o trečiajame net 5 skylutės, kur ependimos nėra. Tai vadinami cirkumventrikuliniai organai, leidžiantys patogenui iš likvoro patekti į smegenis.
- Nugaros smegenų ependimos ataugos siekia net smegenų segmento paviršių. Tai atraminės ląstelės.
Smegenėlių žievę dengia plonas epitelio sluoksnis. Neurohipofizėje yra pineocitai.
Centrinėje nervų sistemoje glija yra trejopa:
- astrocitas arba makroglija,
- mikroglija dar vadinama oligodendroglija, apsupanti aksoną. Ji pateikia aksonui maisto ir reguliuojančių medžiagų, gali iš dalies padėti mielinui regeneruoti. Virš periferinių nervų oligodendroglija vadinama SCHAWANO (Švano) ląstelėmis. Nutraukus nervą, Švano ląstelė nuo centrinio nervo galo atgamina mielino cilindrą į kurį įauga periferinis regeneruojantis nervas. Oligodendroglija izoliuoja elektrinį (veikimo potencialo) impulsą.
- mikroglija, vadinama HORTEGA glija, yra ir baltojoje, ir pilkojoje smegenų medžiagoje. Svarbi funkcija- gali atlikti ameboidinius judesius. Smegenų audinį pažeidus HORTEGO ląstelė atlieka makrofago funkciją, detritą suryja. Smegenų audinys išvalomas. Vietoj jo atsiranda glijos randas arba cista. Hortego glija atliekas perduoda veniniam kraujui.

ASTROCITAS

Pastarųjų dviejų dešimtmečių neurologijos tyrimai išaiškino naujas astrocito funkcijas. Pilkosios medžiagos astrocitas (A) turi nedaug trumpų, pripildytų plazma ataugų. Ji vadinama plazminiais astrocitais. Baltosios medžiagos astrocito ataugos ilgos (atlieka ir atraminę funkciją) ir neturi plazmos. Jas vadina fibroziniais astrocitais. Astrocitų tinklas apipina kiekvieną smegenų kraujagyslę, sudaro hemato- encefalinį barjerą. Didžiųjų galvos smegenų žievės paviršiuje astrocitai sudaro glijos ląstelių membraną, vietomis suaugusią su pia mater.

PRIEŽASTYS PASKATINUSIOS TIRTI ASTROCITO FUNKCIJAS

Dar ir šiandien paplitusi nuomonė, kad žmogaus pažinimas, mąstymas, netgi talentas, genialumas susijęs su žievės neuronų funkcija, skaičiumi.
1980 m. Mariam C. Diamond iš Kalifornijos universiteto ištyrė Alberto Einšteino smegenis (mirė 1955 m.), siekdamas įminti žmogaus genialumo paslaptį. Nuo 1955 m. iki 1980 m. E. Einšteino galvos smegenys buvo užkonservuotos. Laukė, kol atsiras tikslios galvos smegenų tyrimų metodikos. Išvados netikėtos: genijaus smegenyse nerasta nei didesnio neuronų kiekio, nei jų formos arba dydžio pakitimų, kurie būtų skirtingi negu kito tokio pat amžiaus žmogaus. Tačiau labai ženkliai rastas padidėjęs glijos ląstelių kiekis. Tai ir buvo viena iš priežasčių dėl ko paskutinius du dešimtmečius toks didelis dėmesys skirtas glijos tyrimams.
Nustatyta, kad vienam pusrutulių naujosios žievės neuronui atitinka net 2 astrocitai. Pasąmonėje ir vegetacinėje nervų sistemoje net 10 glijos ląstelių tenka vienam neuronui.
Žmogaus smegenyse glijos/neurono santykis yra ne mažesnis negu 22; žemesnių žinduolių – 0,4, kirmėlių – 0,17, tačiau delfinui net 3.
Vertinant visas žmogaus smegenis bei periferinę nervų sistemą vienam neuronui tenka 9 glijos ląstelės.

ASTROCITAS IR SMEGENŲ KRAUJOTAKA

Patvirtinta daugiau nei prieš 30 metų epileptologų paskelbta hipotezė, kad neuronas su astrocitu ir kapiliaru yra susietas simbioziniais ryšiais į atskirą funkcinį vienetą. Visos kraujo maitinamosios (deguonis, gliukozė), reguliuojančios (neurotransmiteriai, neuropeptidai, hormonai) medžiagos, o taip pat ir elektrolitai, neuronui bei jo aplinkai pateikiami tik per astrocito kūną.
Dažniausiai kelios astrocito ataugos – kojytės, yra cirkuliuojančio kapiliaro viduje. Gliukozę astrocito neuronui pateikia jau „apvirškintą“ iki pieno rūgšties (laktato). Neuronui užtenka žymiai mažiau laiko ir energijos pasigaminti pagrindinę energetinę medžiagą – ATF. Tą atlieka neurono mitochondrijos.
Smegenų tyrėjų duomenys galutinai paneigia medikų ilgai puoselėtą nuomonę: kuo daugiau kraujo pateikiama smegenims (kraujagysles plečiantys medikamentai), tuo geresnio smegenų neurono veikimo galima tikėtis, nes tokiu atveju, esą, neuronas geriau maitinamas.
Smegenys autoreguliaciniu būdu pačios tvarko savęs aprūpinimą krauju. Taigi kraujotaką apsprendžia smegenų neurono bei glijos tonusas (aktyvumo laipsnis).
Nervų sistemą tiriantys mokslininkai priėmė vieningą nuomonę: nervų sistemos impulso atsiradimas ir plitimas nustatomas pagal fluorescuojantį Ca++ plitimą.

ASTROCITAS IR SINAPSĖ

Ir smegenų ir periferinių nervų veikimo centras yra sinapsė, kurios presinapsinis aksono galas turi mazgus (varices). Jose yra pūslytės pripildytos vienos rūšies (vegetacinėje nervų sistemoje kelių rūšių) neurotransmiterio (NT), neuropeptido (NP).
Postsinapsinėje membranoje yra NT arba NP receptoriai. Nervinio impulso stiprumas priklauso nuo NT, NP bei postsinapsinių membranų receptorių kiekio.
Kiekvienas neuronas atlieka dvi funkcijas:
- generuoja veikimo potencialą, kuris plinta virš mielino dangalo nuo kelių iki šimto m/sek greičiu ir pasiekia sinapsę;
- neurono sinapsėje kūne bei presinapsiniame aksono gale yra mitochondrijos, kurioms veikiant pagaminamas NT, NP. Aksono galo mitochondrijos pagamina 100 kartų didesnį kiekį NT negu neurono kūnas.
Širdyje ir virškinimo trakte dalis aksonų neturi sinapsių ir baigiasi smulkių galinių aksono skaidulų išsišakojimu. Įnervuojamas ląsteles padirgina elektrinis sincicijumas. Tai –elektrinės sinapsės. Nedidelis elektrinių sinapsių kiekis yra ir naujoje žievėje.
Dažniausiai sinapsės yra elektro-humoralinės. Veikimo potencialui atitekėjus iki sinapsės, įsijungia astrocitai iš visų pusių supantys sinapsę. A į sinapsę išskiria Ca++ . Šis suaktyvina Na+-K+-ATF siurblį. Į sinapsę išskiriama NT ir NP.
Astrocitas gali sumažinti NT, NP išsiskyrimą veikdamas dviem būdais:
- sumažinti įtekančio į sinapsę Ca++ kiekį,
- prijungdamas prie postsinapsinės membranos receptoriaus mažesnį NP, NT kiekį.
Astrocitas gali ir padidinti NP, NT veikimą į postsinapsinius receptorius, padidindamas įtekančio į sinapsę Ca++ kiekį.
Be to, astrocitas gali keisti iš presinapsinių pūslyčių NT ir NP išsiskyrimą veikdamas per signalizuojančią molekulę.

GLIJA SUKURIA NAUJĄ SINAPSĘ

Le Tian iš Texas (Teksaso) universiteto tyrė sinapsės atsiradimą po to, kai ji buvo išpjauta. Po 2 d. SCHWANO ląstelė atgamina tiltelį, jungiantį nupjautus galus. Dar po 2 dienų aksonas atauga į naujai atstatytą sinapsę.
A. Barres su bendraautoriais iš Stanfordo nustatė ir medžiagas, kurios reikalingos gaminti naujai sinapsei. Tai riebalinis kompleksas apo E- cholesterolis ir baltymas trombospondinas, kuriems veikiant hipokampe (astrocitai) kamieninė prekursinė smegenų ląstelė pagamina naują sinapsę.

ASTROCITŲ GRANDINĖ. JŲ NEUROMEDIATORIUS- ATF

Atminties funkcijai vykstant pasąmoninėje smegenų dalyje įsijungia atminties neuronų grandinė, fiziologų vadinama autoreguliacinė grįžtamo ryšio žiedine neuronų grandine arba atminties neuronų tinklu.
R. Dauglas Fields iš Maryland instituto tyrė hipokampo astrocitų veikimą. Atitekėjus veikimo potencialui iki sinapsės ir išsiskiria Ca++, kurie padirgina gretimus astrocitus. Jų membranoje yra tokie patys NT ir NP receptoriai kaip ir neurono sinapsės postganglinėje membranoje. Kad astrocitas pradėjo veikti matome iš to, kaip jis pildosi fluorescensiniu Ca++. Astrocito membranoje yra kalio kanalas, juo jungiasi vienas astrocitas su kitu. Neurotransmiteris tarp jų yra ATF.
Neuronų grandinėje impulsas teka elektriniu (veikimo potencialas) bei cheminiu (sinapsė- neurotransmiteris) būdu. Astrocitų grandinėje- tik cheminiu būdu.
F. Dauglas Fields nuomone, įsijungusi astrocitų grandinė atlieka ilgalaikės atminties (retencijos) funkcijas.

ASTROCITŲ FUNKCIJŲ IŠTYRIMAS SMEGENYSE - RAKTAS Į EPILEPSIJA SERGANČIŲJŲ LIGOS PATOGENEZĘ IR GYDYMĄ

Taip mano Bonos universiteto tyrėjai Claudia Krebs, Kerstin Huttman ir Christian Steinhauser. Jie lygino nesergančių ir sergančių epilepsija žmonių (nustatyta fibrosis hippocampi) astocitų pakitimus hipokampe.
Nustatė (ne morfologiniu, bet funkciniu pagrindu) skirtingai reaguojančius į glutamato išsiskyrimą sinapsėje dviejų rūšių astrocitus hipokampe:
- Glu – T astrocitai, turintys K+ jonų kanalus, galintys įsiurbti K+ iš aplinkos. Komunikuojasi su gretimais astrocitais, gali ir jų aplinkoje sumažinti K+. Tuo būdu jie greitai sudirginami, tačiau patys save gali nuslopinti, T.y. epileptogeninį aktyvumą gali sustabdyti. Šių astrocitų visai nerasta sergančiųjų epilepsija smegenyse.
- Glu – R astrocitai sudirginami vėliau ir nepajėgūs keisti K+ aplinkoje. Dėl to dirginimas vyksta ilgai. Tik jie vieni nustatyti sergantiems epilepsija.
Nesergantiems epilepsija nustatyti abiejų rūšių glutamato astrocitai.
Remdamiesi savo tyrimais autoriai mano, kad hipokampo astrocitai veikia apmokymo ir atminties funkcijas.
Manoma, kad smegenyse padidėjus glijos ląstelių kiekiui, aktyvinama sinapsių veikla ir gali net sukurti naujas sinapses. Galima manyti, kad tai ir yra smegenų kokybės pagrindas. Tačiau reikia tyrimus tęsti.
Nauji tyrimai visada sąlygoja naujų hipotezių kūrimą. Viena jų – įvesti Švano ląsteles į stuburo smegenų kanalą, rasti būdą skatinti remielinizaciją išsėtinės sklerozės atveju. Kita kryptis – sergantiems demencija implantuoti kamienines ląsteles kartu su adenozinu, ieškant būdo padidinti naujų sinapsių atsiradimą galvos smegenyse.

1 pav. N- neuronas, A –aksonas, presinapsinio nervo gale gumbeliai su acetilcholino atsargomis bei mitochondrijos, galinčios gaminti ATF (adenozintrifosfatą) bei neurotransmiterį. S- sinapsė ir presinapsinė membrana. Postganglinėje membranoje metabolistinis receptorius per G1 proteiną (G inhibitorius įjungia NT skaldymo procesą).

LIMBINĖS IR VEGETACINĖS NERVŲ SISTEMOS FIZIOLOGINĖS VEIKLOS SAVITUMAI

Ir limbinė ir vegetacinė nervų sistema veikia refleksiškai. Tik refleksas yra savireguliacinis, turįs grįžtamą ryšį. Kiekvieną akimirką milijardai visceralinių organų enteroreceptoriai vertina atskirų vidaus organų ir audinių veiklą. Vadinamieji chemo - receptoriai vertina ląstelių aprūpinimą deguonimi pagal pCO2 ir pO2 dydį. Taip pat audinių rūgščią reakciją (pH mažesnė negu 7,3) šarminės reakcijos atveju pH didesnė negu 7,3.
Visa ši informacija, taip pat ir iš skausmo bei niežėjimo receptorių per simpatinius nervus, laidus, (sinapsėse išsiskiriant noradrenalinui arba adrenalinui) perduodama į simpatinius centrus. Šie atstato normalią būseną. Tačiau simpatinis centras dar kartą patikrina veiklą tuo pačiu savireguliaciniu refleksu. Jei normaliai neveikia, kartojama iš naujo, kol atsiranda normalus veikimas.
Analogiškai parasimpatinė nervų sistema informaciją surenka iš lygiųjų organų raumenų (mechanoreceptoriai) kraujagyslių lygiųjų bei širdies raumenų ir kraujagyslių sienelės baro- ir chemoreceptorių. Sutrikusi veikla atstatoma savireguliaciniu refleksu.
Taip palaikoma viso organizmo homeostazė ir jos pakitimas veiklos atveju – homeokinezė. Homeostazinė veikla naujosios smegenų žievės nepasiekia. Todėl jos sveikas žmogus nejunta.

DUOMENŲ APTARIMAS

Smegenų ir nervų glijos tyrimai intensyviai vyko paskutinius du dešimtmečius. Be jau anksčiau ištirtų glijų savybių – atraminis audinys, hemo- ir likvoroencefalinis barjeras, imuninis gynimas (yra nuomonė, kad smegenys turi savo nuosavą imuninę sistemą, ginančią tik smegenis). nustatyti ir kiti svarbūs glijos, ypač astrocitų (makroglija) veiklos savumai.
1. Neuroną ir jo aplinką maitina astrocitas. Viena ar net kelios astrocito ataugos yra cirkuliuojančio kapiliaro spindyje. Iš kraujo į neuroną astrocitas teikia deguonį, reguliuojančias medžiagas (neurotransmiterius NT, neuropeptidus NP, hormonus) bei elektrolitus. Pagrindinę smegenų maitinamąją medžiagą, gliukozę astrocitas suskaldo iki pieno rūgšties (laktato) ir tik po to pateikia neuronui. Šis žymiai greičiau gali pasigaminti pagrindinę energetinę medžiagą – ATF.
2. Visi pasaulio neurologai yra vieningos nuomonės, kad neurono, glijos veikimo pradžia, intensyvumas, veikimo kryptis nurodomi fluorescensinio Ca++ įėjimo į ląstelę ir jo plitimu.
3. nerviniam impulsui atitekėjus iki sinapsės ir išsiskyrus NT arba NP jis padirgina ne tik postganglinės membranos receptorius, bet analogiškai ir greta esančio astrocito. Tik šiam dirgikliui papildomai reikia ATF.
4. Įsijungiant pasąmonės smegenų dalies neuronų grandinėms (emocijų, atminties), kur nervinis impulsas teka elektriniu – cheminiu (sinapsėje) būdu, kartu su ja įjungiama ir astrocitų grandinė. Tik čia impulsas teka ne elektriniu, o vien tik cheminiu būdu, o sinapsėje skiriasi ATF (ypač veikli yra ATF skilimo medžiaga – adenozinas).
5. Astrocitas atstato arba naujai sukuria aksono gale sinapsę, panaudodamas medžiagas E – cholesterolį ir trombospodiną, kurias pati išskiria. Naujų sinapsių kūrimas gali sąlygoti žmogaus intelekto kokybę, gal būt, genialumą.
6. Yra nuomonė, kad pasąmonės centruose (tirtas hipokampas) atsiradusios astrocitų veikiančios grandinės gali sąlygoti atminties (ypač ilgalaikės atminties) formavimąsi ir kaupimą.
7. Paskelbti pirmieji hipokampo astrocitų tyrimo rezultatai ligonių, kuriems kartojosi epilepsijos priepuoliai ir nustatyta fibrosis hippocampi. Išskirtos 2 glutamato astrocitų rūšys. Glu-T astrocitas, kuris reaguoja staiga išsiskyrus į sinapsę glutamatui, tačiau greitai baigiasi, Glu-R astrocitai įjungiami vėliau, tačiau jie veikia ilgai. Šiems ligoniams Glu-T astrocitai buvo visai išnykę hipokampe.
Neurologai tyrėjai daro išvadą: kol kas mes tepažįstame tik pusę neurologijos. Antroji pusė susijusi su glijos veikla dar tik pradėta tirti.

Rodyk draugams

MEDICINOS KRIZĘ GALIMA ĮVEIKTI (Pratęsiant akademiko Jurgio Brėdikio mintis straipsnyje Quo vadis medicina. Mokslas ir gyvenimas 2009.4)

2010-01-08 parašė neurologija

2006 metais medikų tarpe kilo sumaištis (gerąja prasme). JAV neurofiziologas, atminties tyrėjas, 2000 m. Nobelio premijos laureatas Eric Kandel (Erikas Kandelis) paskelbė esė. Joje, kaip ir vėlesnėse publikacijose jis teigia, kad nuo pat Sigmundo Freudo (Z. Freud) pasąmonės mokslo pradžios jo pasekėjai, psichologai, psichoanalitikai, psichoterapeutai ir net psichiatrai jokių reikšmingesnių duomenų, kuriais galima būtų remtis tiriant smegenų veiklą, nepateikė. Jis dargi šiuos mokslus pavadino - nemokslu.
Vienintelis svarbus mokslinis faktas yra, kad Z.Freudas atskyrė naujosios žievės, sąmonės funkcijas ir ligas (jas tiria neurologija ir psichiatrija) nuo pasąmonės veiklos, kuri iki tolei buvo neaiškiausia žmogaus organizmo dalis. Kaip medicina suprato pasąmonę dar iki 20-ojo amžiaus pradžios aprašė švedų rašytojas neurologas-psichiatras Axel Munthe (Akselis Munte) knygoje „San Mikelė knyga”. Vienu metu pasąmonę laikė bent iš dalies smegenų dalimi, o ligas vadino isterija. Bet šiai diagnozei tapus nepatraukliai, ji buvo pervadinta „apendicitas”.
Teko diagnozę keisti, kai JAV chirurgai pradėjo apendicitą gydyti operuodami. Taip kurį laiką medikų tarpe buvo vadinamas - kolitu (storžarnės liga). Vienu metu šias ligas laikė netgi ne liga, o apsimetimu. Tai žmogų dargi įžeisdavo. Šiuo metu pasąmonės ligą neurologai vadina vegetodistonija arba somotoformine autonomine disfunkcija. Psichiatrai turi savo pavadinimą - psichosomatinė liga. Dažniausiai pacientas kreipiasi į kurį nors vidaus ligų gydytoją, o šis pritaiko dar kitokios ligos gydymą.
Šiuo metu nustatyta, kad sąmonė, kuri trečdalį paros miega atlieka 10-20%, o pasąmonė kartu su vegetacine nervų sistema 80-90% smegenų darbo.

Pasąmonės struktūros

Pasąmonės veiklą lemia dvi sistemos:
• Limbinė sistema, kuri atsakinga už pagalbines psichikos funkcijas, apmokymą, atmintį, emocijas, socialinį bendravimą.
• Vegetacinė nervų sistema (VNS). Jos paskirtis iš vandens ir suvalgyto maisto padedant plaučių įsisavintam deguoniui pagaminti audinių, organų sistemų ir ląstelių gyvybės palaikymui reikalingas medžiagas, angliavandenius, riebalus, baltymus. Iš šių medžiagų pagaminama ir kūno energija.

Pagrindinė energetinė medžiaga yra ATF (adenozintrifosfatas). Smegenų ląstelėje kaip ir kitų organų ląstelėse yra dvi genomos.
• Pirmoji yra ląstelės branduolyje. Ji akylai prižiūri, kad ląstelei užtektų maisto medžiagų.
• Antroji yra mitochondrijose, kurios iš maisto medžiagų gamina ATF.

Pigiausias būdas energijai gaminti yra iš gliukozės. Riebalai yra atsarginė energijos gamybos medžiaga, tik iš jų pagaminti ATF „kainuoja” brangiau. Žmogui badaujant energijos gamybai yra naudojami baltymai.
Iš vienos molekulės ATF atskilus fosforui pagaminama 48 J (džiauliai) energijos. Kai ATF gamyba nutrūksta ląstelė žūsta (APOPTOZĖ). Maisto medžiagų ir energijos pritrūkus svarbiausiuose kūno organuose, širdyje, kraujagyslėse ir plaučiuose įvyksta staigi mirtis. Vyrui per parą reikia 9637 KJ, o moteriai 8300 KJ.

Smegenų veiklos lygiai

Galvos smegenų didžiųjų pusrutulių paviršiuje naujoji žievė, kuri sudaryta iš šešių sluoksnių skirtingų neuronų atsakinga už psichikos funkcijų vykdymą. Pasąmonės lygis taip pat yra pusrutulių žievėje, tačiau turi 3-4 skirtingų neuronų sluoksnius. Dar ji vadinama emocijų smegenimis. Vegetacinės nervų sistemos (VNS) centras yra pagumburis arba hipotalamas. Jis daugybe jungčių sujungtas su emocinėmis smegenimis (limbine sistema).
VNS aprūpina naujosios žievės, pasąmonės ir visų kūno audinių organų ląsteles maitinamomis ir energetinėmis medžiagomis savireguliaciniu grįžtamojo ryšio būdu (1 Pav.):


1 Pav. VNS savireguliacinio grįžtamojo ryšio reflekso schema

Po to vegetacinis centras patikrina ląstelės veiklą ir koreguoja paduodamos energijos kiekį. VNS tiesioginio ryšio su naująja žieve (sąmone) neturi. Dėl to žmogus gali tuo pačiu metu nepertraukiamai dirbti fizinį arba protinį darbą ir priimti/apdoroti milijardų jutiklių siunčiamą informaciją į VNS.
VNS ir pasąmonės neuronai sujungti į uždarą neuronų grandinės ratą. Vykdant psichikos funkcijas jas užtikrina uždaro rato neuronai, kurie būna iš sąmonės, pasąmonės ir VNS. Neuronai gali būti tik iš to paties smegenų pusrutulio arba iš abiejų pusių.

Homeostazė

Homeostaze vadinama darniai sujungtų neuronų grandinė. Neuronai atlieka dvi funkcijas: siunčia elektromagnetines bangas ir gamina neurotransmiterius į tarpneuronines sinapses. Yra VNS neuronų, kurie tik neurotransmiterius gamina ir perneša visoms kitoms smegenų ląstelėms. Homeostazės pagalba vykdomos šios funkcijos:
• Pagaminama maisto ir energetinės medžiagos,
• Maisto ir energetinės medžiagos išdalinamos proporcingai pagal ląstelių atliktą darbą (besiilsinčios ląstelės taip pat gauna maisto ir energetines medžiagas),
• Palaikoma stabili vidinė kūno temperatūra. Ji yra 1 arba 1,5 oC didesnė nei odos paviršiaus temperatūra.
• Pagumburio laikrodis keičia miego budrumo laiką.
• Reguliuoja kūno skysčių apykaitą vertindamas elektrolitų (natrio) kiekį kraujyje ir kituose skysčiuose,
• Per inkstus pašalinamos atliekos.

Svarbiausiuose gyvybę palaikančiuose organuose (širdis, plaučiai, kraujagyslės, virškinimo organai) yra juntamasis bei simpatinis/parasimpatinis judinamasis neuronai. Jie vadinami intraorganų mazgais. Paveikus juntamajam receptoriui atsiranda savireguliacinio grįžtamojo ryšio refleksas, koreguojama vidaus organų veikla ir užtikrinama svarbiausia funkcija - pateikti ląstelėms ramybės ir darbo metu reikalingą energijos kiekį.
Pilvo, dubens ir krūtinės ląstoje tarp vidaus organų yra antros ir trečios eilės savireguliaciniai grįžtamojo ryšio refleksai. Jie slopina/aktyvina organų veiklą.
Aorta ir visos arterijos turi tik simpatinę inervaciją. Simpatiniai nervai eina virš kraujagyslės sienelės. Širdis valdoma pailgųjų smegenų (gyvybei svarbiausio centro). To paties centro valdomos ir kraujagyslės, ir plaučiai. Iki šių dienų yra teigiama, kad svarbiausias kūno organas yra širdis ir kraujagyslės. Iš tikrųjų taip nėra.

ŪMI IR LĖTINĖ ŽMOGAUS LIGA

Ūmios ligos metu veikia VNS simpatiniai mazgai ir nervai, bei pogumburis. Dėl to pakyla kūno temperatūra, atsiranda šalčkrėtis, padažnėja širdies veikla, padidėja prakaitavimas. Pagumburis suaktyvina antinksčius ir padidėja prednizalono kiekis. Per pagumburio IL-1 (interleukinas 1), IL-4 (interleukinas 4) ir TNF (tumoro nekrozės faktorius) juntamuosius jutiklius įjungiama imuninės sistemos veikla.
Jei liga padirgina skausmo jutiklius aferentacija per nervus, mazgus, simpatinės nugaros smegenų centrus, smegenų kamieną ir gumburą padirgina limbinės sistemos migdolinį kūną (baimės centrą). Iš jo aferentacija nueina į dešiniarankio dešinio pusrutulio naująją žievę. Asmuo pajunta skausmą, atsiranda išgąstis, nerimas, baimė.
Neteisinga galvoti, kad lėtinė liga yra ištęsta laike ūmi liga. Prasidėjus lėtinei ligai pirmiausia padirginami audinių chemoreceptoriai (juntantys maisto ir energijos trūkumą), kartais ir skausmo receptoriai. Periferinė simpatinė nervų sistema per simpatinį nugaros segmentą suaktyvina kraujotaką (susitraukia arterija, pagreitėja kraujo tekėjimas, kapiliarus išplečia vazoaktyvus inestetinis (VIP) peptidas). VNS kurį laiką kompensuoja sukeltus pradinius lėtinės ligos reiškinius. Žmogus savo ligos dar nejunta. Vėliau į reguliaciją įjungiamas pagumburis (žmogus ligos vis dar nejunta). Tik kai išsiderina pagumburio veikla, atsiranda vegetodistoninis sindromas. Todėl nuo seno žmonės sako, kad „visos ligos nuo nervų, tik sifilis nuo džiaugsmo”. Kelis mėnesius ar metus organo pakitimų nenustatoma.
Dėl to diagnozuojant lėtinę ligą vegetodistonijos stadijoje medikas privalo išsiaiškinti ar tai yra pagumburio, limbinės sistemos, periferinės simpatinės nervų sistemos ar susirgo koks organas.
Pateiksime vieną ligos atvejį. Susirgo saulės mazgo liga (solaritas). Šis mazgas įnevuoja dalį širdies, plaučių, aortos, virškinimo organų, skrandžio, dvylikapirštės ir plonžarnių audinių chemo-skausmo receptorius.
Kliniškai atsiranda šie simptomai:
• Pastovus maudžiantis skausmas pilvo ar nugaros srityje,
• Dėl širdies pažeidimo - tachikardija (dažnas pulsas ir sustiprėjusi širdies veikla),
• Protarpinis dusinimas primenantis bronchinę astmą (hiperventiliacinis sindromas),
• Maistas ilgai nevirškinamas skrandyje. Todėl pykina, gali išvemti visai nevirškintą maistą,
• Minėtų organų senestopatija (nemalonūs pojūčiai šiuose organuose),
• Hipertenzinis sindromas (padidėjęs arterinis kraujospūdis).

Ligos priežastys:
• Infeksija,
• Profesinės ir kitos toksikozės,
• Alergija,
• Trauma,
• Gali būti simpatoneurinoma (mazgo navikas).

Kai gydytojas nežino VNS ligų, taiko simptominį gydymą, kuris nepadeda. Pacientas siunčiamas konsultuoti (arba savo iniciatyva) kardiologui, pulmonologui ir kitiems specialistams. Kiekvienas iš jų gali parašyti po receptą ir tuo būdu pacientas vartoja 4-5 medikamentus. Be to dažniausiai raminančius ir migdančius vaistus. Šiems nepadedant tiriama paraklinikiniais metodais:
• Rengenografija,
• Endoskopijos,
• Tomografijos,
• Cheminiai-laboratoriniai tyrimai.

Visi šie gydymai vaistais ir išsamūs paraklinikiniai tyrimai yra brangūs ir švaistomos finansinės lėšos, o rezultato nėra.
Žavimasi Rytų medicina ir tai tik dėl to, kad ji gydo ne vieną sindromą ar ligą, o bendrai pagerina paciento sveikatą. Taip pat svarbus faktorius yra įsitikinimai Rytų medicinos galia ir parodo psichoterapijos reikšmę. Ligoniai dažnai gydomi ekstrasensų, parapsichologų ir kitų liaudies medicinos atstovų.
Kartais ligos simptomai išnyksta, nes VNS turi savigydos mechanizmą. O jei liga ilgai neišgydoma, tai atsiradus nerimo, baimės ar depresijos sindromui bei hipochondrijos simptomams ligonis gydomas psichiatro. Pacientas gali tapti dalinai arba visiškai nedarbingas. Todėl valstybė patiria dar didesnių finansinius išlaidų, nes reikia asmenį socialiai remti. Neretai soliarito priežastis būna lėtinė toksoplazmozė, kurią išgydyti ar bent sveikatą pagerinti galima specifiniais vaistais.
Pasaulio Sveikatos Apsaugos organizacija 2007 m. paskelbė paskutinio dešimtmečio ataskaitą. Iš jos matyti, kad ligų priežastimi gali būti:
• genetinės ligos 5-25% visų atvejų (skirtumas toks didelis, nes genetiniai tyrimai ne visose šalyse vienodai plačiai taikomi),
• ekologinės priežastys 20% visų atvejų,
• ūmių ligų efektyvus gydymas medikamentais (antibiotikai, hormonai, priešvėžiniai vaistai ir kt.) bei chirurginis gydymas 10-15% visų atvejų,
• likusios 55% priežasčių yra susiję su žmogaus asmenybe (darbas ir gyvenimas kenksmingose ar nekenksmingose sąlygose ir sveiko gyvenimo propagavimas arba ne). Tai dažniausiai sąnarių, kraujagyslių, hipertenzinė liga arba eterosklerozė, nutukimas, kurių gydymo efektas susijęs su tuo ar laiku ligonis kreipiasi ir ar liga neįsisenėjusi. Pats ligonis gali nustumti ligą į senatvę, sumažinti jos pasireiškimo lygį. Visa tai susiję su žmogaus pasąmone.

MEDICINOS KRIZĖS PRIEŽASTYS

Medicinos mokslas labai suprimityvintas. Svarbiausiais žmogaus organais laikoma širdis ir kraujagyslės. Jei ligonis nualpsta, laikoma, kad tai širdies veiklos sutrikimas, smegenys 1-2 minutėm netenka kraujo. Tuo tarpu žinoma, kad be kraujo ir deguonies smegenys gali išlikti gyvos 4-5 minutes (tai patvirtina skenduolių ir pasikorusių atvejai). Kai staiga miršta žmogus teigiama, kad tai yra širdies smūgis. Iš tikro širdis ir visi kiti organai yra sveiki. Priežastis yra pataloginis pailgųjų smegenų refleksas (nuslopinama naujoji žievė ir pasąmonė, sustoja širdies, kraujagyslių veikla ir kvėpavimas).
Užvis dažniau žmogus tik nualpsta ir trumpą laiką atsiranda tie patys simptomai. Smegenys pačios save ir visą organizmą išgydo. Pagumburyje išsiskiria vazopresinas, kuris sutraukia visas kūno arterijas ir venas (1-2 min.). Tokių būdu kraujas sustumiamas į širdį, paveikiamas intrakardialinis mazgas ir širdis pradeda veikti, o žmogus atgauna sąmonę.
Medicinos krizė prasidėjo beveik prieš 100 m. ir vis gilėja. Sigismundas Freudas (Z. Freud) ir jo pasekėjai pasąmonės tyrimui pritaikė psichologinius testus. Jie tinkami nustatyti dominuojančiam psichikos sindromui (Edipo, Balzako, Stendhalio, Stokholmo ir kt. iš viso arti 500). Psichologui nerūpi tiksli pakenkimo topika, t.y. kurioje vietoje smegenys pažeistos, kas pažeista, ar neuronas, ar aksonas, ar sinapsė. Tuo būdu smegenų, VNS ir visų kitų organų ligų nustatyti negalima. Tuo ir pasipiktino E. Kandelis.
Pagrįstai supyksta ligonis, kai suvokia, kad jo ligos medikas negali nustatyti, gydymas nepadeda. Dar labai supyksta gydytojas, kai jis išsiaiškina, kad per ilgus studijų metus jam nebuvo dėstyta viena iš pagrindinių medicinos disciplinų (pasąmonė su VNS). Yra tik vienas krizės gydymo būdas t.y. drauge supykti ir ligoniams, ir gydytojams ir priversti Sveikatos Apsaugos Ministeriją, kad ji paskelbtų medicinos universitetui ultimatumą: „Jei jūs nedėstote visų ligų (o jų šimtai) gydymo metodikų, mes neišduodam gydymo licencijų !”

Prof. Habil. Dr. Aldona Jocevičienė

Rodyk draugams

Labas visiems !

2010-01-08 parašė neurologija

Čia yra prof. habil. dr. Aldonos Jocevičienės internetinis dienoraštis. Šiame dienoraštyje rašoma neurologijos ir bendromis medicinos temomis. Nebedirbu jokioje gydymo įstaigoje, tad pateiksiu savo manau, kad nešališką požiūrį į šiandien vyraujančias neurologijos ligų gydymo metodikas ir medicinos reformą aplamai.

Rodyk draugams